Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/85270
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Agronomija / Agronomy (A001)
Author(s): Kryževičienė, Aldona;Žaltauskas, Algirdas;Jasinskas, Algirdas
Title: Daugiamečių žolių auginimas ir panaudojimas biokurui
Other Title: Kultivation and utilization of the perennial grasses as biofuel
Is part of: Žemės ūkio mokslai. , 2005, Nr. 1
Extent: p. 40-49
Date: 2005
Keywords: Žolės, daugiametės;Biomasė;Biokuras;Degimas;Energinis potencialas;Energetinės sąnaudos;Perennial grasses;Biomass;Biofuel;Combustion;Energy potential;Energy input
Abstract: Straipsnyje pateikti daugiamečių žolių auginimo ir panaudojimo biokurui bei biokuro iš žolinių augalų energinio efektyvumo tyrimų rezultatai. Lauko bandymai atlikti 2000-2003 m. Lietuvos žemdirbystės institute (Dotnuvoje) lengvo priemolio giliau karbonatiniame, sekliai glėjiškame rudžemyje (Epicalcari - Endohypogleyic Cambisol). Auginti aštuoni skirtingos rūšinės sudėties (vien varpinių žolių ir jų mišinių su ankštinėmis žolėmis) žolynai. Pirmų-trečių derliaus metų žolynai pjauti birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir kovo mėnesiais. Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institute įvertinta natūraliai išdžiūvusio biokuro šiluminė vertė, degimo temperatūra, CO bei NOx kiekis dūmuose ir žolynų energinis potencialas. Nustatyta, kad žolynų energinį potencialą labiausiai lėmė jų derlingumas, priklausęs nuo žolynų rūšinės sudėties, pjovimo laiko ir meteorologinių sąlygų. Kai drėgmės pakako, ypač pavasarį, žolynų derlius buvo pastovesnis ir kito nuo 6,3 iki 8,8 haˉ¹ sausųjų medžiagų, trūkstant jos - nuo 2,8 iki 6,5 t haˉ¹. Nendrinių dryžučių žolynai, ir gryni, ir jų mišiniai su daugiamečiais lubinais bei rytiniais ožiarūčiais, buvo derlingesni už beginklių dirsių žolynus. Ląstelienos dalis sausosiose medžiagose labai priklausė nuo žolynų pjūties laiko, t. y. nuo žolynų brandos pjūties metu, ir kito nuo 32 iki 51%. Sausos biomasės grynasis šilumingumas kito nuo 17,1 iki 18,5 MJ kgˉ¹. Degimo temperatūra kito nuo 770 iki 955°C. Žolynų, pjautų rugsėjo ir kovo mėn., biokuro degimo temperatūra buvo aukščiausia, CO bei NOx kiekis dūmuose - mažiausias. Geriausiai degė grynų nendrinių dryžučių ir jų mišinių su rytiniais ožiarūčiais biomasė. Tirtų žolynų energinis potencialas kito nuo 115 iki 153 GJ haˉ¹, auginimo ir biokuro paruošimo energetinės sąnaudos 7,98 GJ haˉ¹
The present paper provides the results of the assessment of the suitability of biomass from swards of different composition for fuel and an estimation of their energy potential. Field experiments were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva during the period 2000-2003. The soil of the experimental site is characterised as Epicalcan - Endohypogleyic Cambisol, light loam. The soil plough layer coP2ntained 1.5-1.9% of humus, pH 5.2-7.0, available P2O5 100-200 mg kgˉ¹, K2O 169 mg kgˉ¹. Eight swards of different species composition were grown. Two of them consisted of pure rhizomatous tall-growing grasses - reed canary grass (Phalaris arundinacea L.) and awnless bromegrass (Bromus inermis Leyser), treated with mineral nitrogen at a rate of N60 split in two applications. The other swards consisted of the above-mentioned grasses mixed with legumes - sweet clover (Meluotus officinalis Lam.), perennial lupine (Lupinuspolyp-hyllus Lindl.) and goat's rue (Galega orientalis Lam.). The mixtures did not receive any nitrogen fertilisation. The swards of the first-third years of use were cut in June, July, August, September, and in the March of the following year. Dry matter output and yield, and fibre % in dry matter were determined. The calorific value and combustion temperature of herbage biomass and the NOx content in the smoK2ke when burning the biomass in a hearth-type furnace were tested at the Institute of Agricultural Engineering. The energy potential of swards and energy input for biofuel production were calculated according to the DM data. Experimental evidence suggests that the energy potential of swards was mostly determined by their productivity, which depended on the species composition of swards, cutting time and meteorological conditions. Under a sufficient content of moisture, especially in spring, the yield of swards biomass was more stable and ranged from 6.3 to 8.81 haˉ¹ dry matter
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/85270
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.8 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

38
checked on Dec 11, 2019

Download(s)

6
checked on Dec 11, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.