Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61395
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Petronienė, Eglė;Šimkienė, Ina
Title: English word order and the principle of FSP
Other Title: Anglų kalbos žodžių tvarkos įvairavimo atvejai
Is part of: Žmogus ir žodis, 2016, t.18, nr. 3, p. 57-67
Date: 2016
Keywords: (Non)canonical word order pattern;Thematization;Preposing;Postposing;Immediately relevant context;Retrievability span;(Ne)tipiška žodžių tvarka;Teminimas;Prepozicija;Postpozicija;Aktualusis kontekstas
Abstract: In the article, the syntactic potential of English is explored by carrying out a functional syntactic analysis of Carson McCullers’ short stories. The analysis shows that the main causes of noncanonical ordering of sentence elements in English are thematization by means of preposing and rhematization by postposing sentence elements. The preposed elements were semantically diverse, though the frequency of occurrence of different process type sentences varied. The postposed elements were process-specific. The ‘syntactic configurations’ of the canonical word order were determined by particular semantic, structural and contextual restrictions.
Šiame darbe yra tiriama anglų kalbos sintaksinė geba sudaryti įvairias sintaksines struktūras, kurios geriausiai gali atspindėti sakinio turinį ir komunikacinį tikslą. Tiriamajai medžiagai pasirinkti amerikiečių rašytojos Carson McCaullers apsakymai (3626 sakiniai). Pagrindinis tyrimo objektas – teksto sakinys, kurio žodžių tvarka yra kita negu gramatinio sakinio modelio veiksnys + tarinys + papildinys. Tiriamąją medžiagą sudaro 649 tokie sakiniai. Tyrimas parodė, kad ‚transformuotas‘ gramatinis sakinio modelis dažniausiai pasirenkamas, reiškiant egzistencinius ir darybinius procesus, ir labai retai – įvykio ir verbalinius procesus. Manytina, kad tam didelę įtaką turi vartojamų veiksmažodžių valentingumo savybės. Statistiškai papildiniu pradėtų sakinių tiriamojoje medžiagoje rasta daug mažiau, negu adjunktu. Daroma išvada, kad žodžių tvarkos įvairavimą smarkiai riboja kalbos polinkis pagrečiui vartoti tarinį ir papildinį. Šis sintaksinis ryšys yra tiesioginis ir sunkiai pertraukiamas. Papildinys poziciškai buvo atskiriamas nuo tarinio, lemto kalbinės situacijos, t. y. stilistinių motyvų bei glaudaus kontekstinio ryšio tarp papildiniu išreikšto dalyvio ir informacijos prieš tai pateiktame kontekste. Aplinkybių sintaksinis ryšys su kitais elementais yra netiesioginis ir leidžia adjunktus vartoti įvairiose sakinio pozicijose. Visgi aplinkybių pozicija nėra visiškai laisva. Manytina, kad reikėtų skirti vadinamuosius „pereinamuosius“ atvejus, kai sakinio pradžioje išreikšta aplinkybė atlieka ne tik jungiamąją funkciją, bet ir sukuria stilistinių atspalvių. Tiriant žodžių tvarkos įvairavimo atvejus, buvo siekiama įvertinti diskursinį žodžių tvarkos modelių vaidmenį. Tyrimas parodė, kad įprasta žodžių tvarka yra keičiama, siekiant ne tik teksto rišlumo, bet ir dinamiško minčių dėstymo, kontrastinės raiškos ir emocinio spalvingumo.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2016.17
https://hdl.handle.net/20.500.12259/61395
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2016, t. 18, nr. 3: Svetimosios kalbos

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

6
checked on Aug 18, 2019

Download(s)

4
checked on Aug 18, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.