Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/51811
Options
Suvalkiečių išskirtinumas : būdo savybės ar kalbėjimas?
Type of publication
Straipsnis kitame recenzuojamame leidinyje / Article in other peer-reviewed edition (S5)
Title
Suvalkiečių išskirtinumas : būdo savybės ar kalbėjimas?
Is part of
Miestai ir kalbos. T. 2 : sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis : kolektyvinė monografija / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013
Date Issued
Date Issued |
---|
2013 |
Publisher
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013
Extent
p. 105-123
Field of Science
Abstract
Vakarų aukštaičiai kauniškiai mažiausiai skiriasi nuo norminio kalbos varianto, todėl daugiau kalbininkų dėmesio nesulaukė: buvo domimasi kitomis tarmėmis, turinčiomis ryškesnes tarmės ir šnektos ypatybes (Bacevičiūtė 2004: 14). Nors vakarų aukštaičių kauniškių patarmės pavadinimas susijęs su į šios tarmės plotą įeinančiu Kauno miestu, tačiau didžiausioji ir svarbiausioji kauniškių patarmės dalis išsidėsčiusi Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose (Bacevičiūtė et al. 2005: 34). Šis patarmės pavadinimas sugalvotas mokslininkų, todėl daugiausia vartojamas mokslo darbuose ar populiarinimo straipsniuose apie tarmes. Dauguma žmonių, nežinančių tikslaus lietuvių tarmių skirstymo, Užnemunėje esantį kraštą įpratę vadinti Suvalkija, o jo žmones – suvalkiečiais, nes didžioji šio ploto dalis prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė Suvalkų gubernijai (Bacevičiūtė et al. 2005: 24). Patys Užnemunėje gyvenantys žmonės save taip pat dažniausiai vadina bendru suvalkiečių vardu, o savo kalbėjimą – suvalkietiška tarme. Jie žino ir didžiuojasi, kad jų krašto kalbą lietuvių bendrinės kalbos pagrindu pasirinko XIX a. pabaigos lietuviškos periodikos leidėjai. Nacionalinio sąjūdžio sąlygomis jie tapo prestižine visuomenės grupe, pajėgia pasirinktą kalbos variantą padaryti pavyzdinį ir patrauklų visuomenei. Teorinis tarmės bendrinei kalbai pasirinkimas vyko 1883–1885 m. „Aušros“ (1883–1886 m.) redakcija nusprendė remtis A. Šleicherio ir F. Kuršaičio gramatikomis, taigi kalbos pamatu pasirinko Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos pietinių vakarų aukštaičių tarmę (Venskienė 2007: 193).
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Description
Recenzentai : prof. dr. G. Čepaitienė (Šiaulių universitetas); Doc. dr. V. Daugirdas (Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos institutas); prof. dr. A. Verschik (Talino universitetas)