Jurgis Matulaitis – vienuolijų atnaujintojas ir kūrėjas

Abstract

Kam to reikėjo? Ar naujaisiais laikais išvis reikalingos vienuolijos? Taip gali paklausti ne vienas šio straipsnio skaitytojas. Natūralu, kad mes, gyvenantys didelių permainų, įtampų, skubėjimo, triukšmo, pasiekimų ir nusivylimo laikais, dažnai net negalvojame apie kitokį gyvenimą tame pačiame šurmulyje. Vienuoliai yra tokie patys žmonės, kurie nepasitikėjimo, depresijų ir nenuilstamo bėgimo kupiname pasaulyje sukuria ramybės, vilties, tikėjimo, pagarbos žmogui ir Kūrėjui oazes. Štai kodėl prie vienuolynų, ypač prie griežtos regulos, uždarų, renkasi ne tik pavargę, ieškantys, abejojantys, bet ir kuriantys, besidžiaugiantys gyvenimu žmonės. Jie čia ateina tarsi prie šaltinio atsigerti. Ir tai tiesa. Nuvažiuokime kad ir į Paparčius, kur įsikūrusi Betliejaus Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir Šv. Brunono seserų kongregacija, ir pamatysime, kad vienuolijos tikrai nėra praeities reikalas.