The depiction of Russians in post-war Estonian literature
| Author |
|---|
Kõvamees, Anneli |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | 17 | 124 | 140 |
The Second World War had a major impact on Estonian society and culture. Estonia was one of the states that lost its independence and Estonian literature was split into two parts: Soviet Estonian literature and Estonian exile literature. These were absolutely different, notably in the second half of the 1940s and in the first half of the 1950s. Literature was an ideological weapon in Soviet Estonia, but exile literature concentrated on the question of nationality and the fate of Estonians. The article analyses Estonian prose fiction depicting the events of the Second World War, concentrating on the depiction of Russians, using the branch of comparative literature called imagology, or image studies. The period under observation is the second half of the 1940s and the 1950s. Estonian exile literature concentrates on the traumatic historical events and the sufferings of Estonians, while Soviet Estonian literature emphasized the ideological aspect; it was mandatory to praise everything Soviet and / or Russian. Neither in Soviet Estonian literature nor in Estonian exile literature is the psychological aspect present in the depiction of Russians. The role of Russians in the two literatures is diametrically opposed: in exile literature they are seen as the enemy responsible for the loss of independence, but in Soviet Estonian literature they are seen as heroes who helped to liberate Estonia from the Nazis. The majority of the Russian characters depicted are soldiers. In Estonian exile literature they are depicted as extremely negative, while in Soviet Estonian literature the Russians are seen as extremely positive. Historical events and the socio-political background played crucial roles in the development of these images.
Antrasis pasaulinis karas padarė didelę įtaką Estijos visuomenei ir kultūrai. Estija buvo viena iš valstybių, praradusių nepriklausomybę, o Estijos literatūra buvo padalinta į dvi dalis: sovietinės Estijos literatūra ir Estijos egzilio literatūra. Šios dvi literatūros stipriai skyrėsi, šie skirtumai ypač ryškūs XX amžiaus penktojo dešimtmečio antrojoje pusėje ir šeštojo dešimtmečio pirmojoje pusėje. Literatūra Sovietinėje Estijoje tapo ideologiniu ginklu, o egzilio literatūra susitelkė į tautinius klausimus ir svarstymus apie Estijos likimą. Straipsnyje analizuojami estų meninėje prozoje sukurti Antrojo pasaulinio karo vaizdiniai, yra telkiamasi į rusų vaizdavimą, naudojamasi komparatyvistikos metodu – imagologija, arba įvaizdžių studijomis. Analizuojama XX amžiaus penktojo dešimtmečio antrosios pusės ir šeštojo dešimtmečio literatūra. Estų išeivijos literatūra susitelkė į trauminį istorinių įvykių vaizdavimą ir estų patirtas kančias, o sovietinė Estijos literatūra akcentavo ideologinį aspektą; buvo privaloma aukštinti visa kas sovietiška ir / ar rusiška. Sovietinėje Estijos literatūroje taip pat ir Estijos išeivijos literatūroje vaizduojami rusai nėra psichologizuojami. Rusų vaidmuo dvejose literatūrose yra diametrialiai priešingas: išeivijos literatūroje jie vaizduojami kaip priešai, atsakingi už nepriklausomybės praradimą, o sovietinėje literatūroje jie rodomi kaip herojai, padėję išvaduoti Estiją nuo nacių. Dauguma vaizduojamų rusų yra kareiviai. Išeivijos literatūroje jie rodomi išskirtinai neigiamai, tuo tarpu sovietinėje estų literatūroje jie kuriami išskirtinai teigiamai. Istoriniai įvykiai ir socio-politinis kontekstas turėjo lemiamą vaidmenį kuriant šiuos vaizdinius.