„Mažojo žmogaus“ istorinė atmintis : edukaciniai aspektai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2009 |
Straipsnyje konstatuojama, kad mokant istorijos Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje vis daugiau dėmesio skiriama paprastų žmonių kasdieniniam gyvenimui. Pastaruoju metu priimtos Bendrosios programos įpareigoja istorijos mokytojus supažindinti mokinius su mokinių gyvenamosios vietovės istorija. Panašaus pobūdžio užduočių daugėja ir šiuo metu naudojamuose istorijos vadovėliuose bei įgyvendinant įvairių institucijų inicijuojamus istorinio turinio projektus. Dėl tos priežasties palaipsniui atsigręžiama į paprastus žmones, kurių istorinė atmintis tampa svarbus šaltinis siekiant mokiniams išsiaiškinti lokaliosios ir nacionalinės istorijos klausimus. Autorius siūlo mokant istorijos bendrojo lavinimo mokykloje paprasto žmogaus prisiminimus taikyti atsižvelgiant į atsiminimų objektą. Vadovaudamasis programose nustatytu istorijos mokymo turiniu, autorius išskiria keletą istorinės atminties raiškos objektų. Tai - atsiminimai apie mokiniams artimą aplinką: šeimą ir giminę bei mokinių gyvenamąją vietovę. Taip pat, autorius teigia, kad paprastų žmonių istorinė atmintis gali būti svarbus istorijos šaltinis apie Lietuvos, Europos ir net pasaulio istoriją. Kadangi istorinė atmintis yra subjektyvus dalykas, todėl straipsnio autorius rekomenduoja mokyti mokinius vertinti pagyvenusių atsiminimus kritiškai. Vertinant atsiminimų tikslumą ir objektyvumą atkreiptinas dėmesys į tai, ar atsiminimų autorius buvo betarpiškas įvykių liudininkas, atkreiptinas dėmesys į informaciją pateikiančio asmens jausmus ir emocijas. Siekiant nustatyti atsiminimų tikslumą, rekomenduojama apklausti kitus amžininkus arba amžininko atsiminimus patikrinti remiantis istorikų darbais. Tuo atveju, kai skirtingų šaltinių pateikti faktai sutampa, darytina išvada, kad paprasto žmogaus prisiminimai yra patikimi.
The history of the ordinary man and his life are becoming more important in the curriculum for general education students. Recent program changes have made it essential that teachers acquaint students with the history of their locality. Textbooks increasingly include exercises that deal with local history. Agencies wanting to see their history projects come to fruition also want local history to be taught in schools. These and other reasons have forced us to gradually introduce methods of teaching the lives of ordinary people. Moreover, memory has become an important source in studying local and national issues. The author proposes that while teaching the role of memory in history the instructor has to understand his students' environment. Possible sources for teaching memory as a historical source are found in students' families, relations and surroundings. The author also asserts that the memory of the common man is an important source for interpreting Lithuanian, European and even the world history. Because historical memory is so subjective, the author recommends that students should develop critical thinking skills while evaluating the historical memory of the elderly. In order to better judge the veracity and objectivity of memory students should learn to differentiate between eyewitness and secondary accounts. In turn, students need to be mindful of a person's emotional state; they have to check historical memory against other contemporary accounts as well as historical records. If information in these different sources matches, students will able to confirm the memory of the ordinary man.