Žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo problemos bei pedagogų socialinio rengimo būtinybė

Abstract

Straipsnyje analizuojamos žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo problemos bei pagrindžiama pedagogų socialinio rengimo būtinybė. Konstatuojama, nei viena iš socialinių ir psichologinių teorijų nepaaiškina visos bendravimo ir bendradarbiavimo įvairovės. Atskleista, kad bendravimas ir bendradarbiavimas – žmogaus gyvenimo būtinybė. Be jo nėra sociumo gyvenimo: sociumo gyvenimo darna priklauso nuo bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros. Bendraujant ir bendradarbiaujant sukuriama asmenybės socialinė esmė: susiformuoja žmogaus pažiūros, įsitikinmai, emocijos ir valia, vertinimai ir idealai, charakterio savybės ir elgesio principai. Atliekant psichologinius tyrimus pastebėtas prieštaravimas tarp tvirtos, pozityvios pedagogų nuostatos bendrauti su moksleiviais, noro suprasti, jausti, gerbti savo auklėtinius ir sugebėjimo išvengti destruktyvių, konfliktiškų situacijų pedagoginių klaidų, nesėkmių pedagoginiame procese. Tai rodo, kad pedagogui nepakanka žinoti bendravimo svarbą ir norėti bendrauti su moksleiviais. Tai tik būtinos sąlygos. Reikia mokytis bendrauti. Tam tinka įvairūs socialinio rengimo pratybų grupinio mokymo metodai.