9-12 klasės mokinių lietuvių kalbos skyrybos įgūdžių analizė: įterptinių konstrukcijų skyryba
| Author |
|---|
Bredelis, Kęstutis |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2011 | 13 | 1 | 20 | 26 |
Sintaksės ir skyrybos mokymas pradinėje ir pagrindinėje mokykloje vykdomas laipsniškai. Pradedama nuo elementarių sintaksinių konstrukcijų ir skyrybos atvejų aptarimo, kasmet nagrinėjant vis sudėtingesnius variantus. Sisteminis sintaksės ir skyrybos mokymas baigiamas 10 klasėje, 11 ir 12 klasėse įtvirtinami pagrindinėje mokykloje įgyti įgūdžiai. Mokinių kalbinės kompetencijos lavinimui ir pasiekimų tikrinimui mokykloje naudojami įvairūs metodai. Vienas iš tiksliausių žinių ir įgūdžių vertinimo būdų yra formalus testavimas. Remiantis statistiniais tyrimų rezultatais analizuojama, kurias sintaksines konstrukcijas mokiniams sekasi skirti lengviau, o kurios kelia didesnių sunkumų, analizuojamos galimos klaidų priežastys, siekiama išsiaiškinti, kiek mokinių skyrybos įgūdžių tvirtumas priklauso nuo sintaksinių konstrukcijų struktūros, pozicijos sakinyje ir leksinės realizacijos. Geras kalbos sistemos dalykų išmanymas sudaro galimybes siekti tolesnių kalbinės kompetencijos ugdymo tikslų.
Learning of syntax and punctuation at the primary and basic school is progressive. Schoolchildren start learning about elementary constructions of syntax and punctuation at the primary school. At basic school the constructions get gradually more complicated and the schoolchildren start analysing more difficult variants of syntax and punctuation. Systemic learning of syntax and punctuation is fin- ished in the 10th grade, and the 11th and 12th grade schoolchildren review the abilities acquired at the basic school. Different metods in training the proficiency of the schoolchildren‘s language competence and for checking their learning results are used. The formal testing is one of the most precise ways to check the schoolchildrens‘ knowledge and abilities. Statistic results of testing facilitate the analysis of the punctuation mistakes, as well as help to identify their reasons and difficulties that the schoolchildren are facing. This method allows the subordination analy- sis between the punctuation abilities and structure of the sentence. Sufficient proficiency in language use allows to pursue higher aims for further language competence development.