Kinas ir sovietinė atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą: Baltarusijos kino studijos atvejis

Abstract

Straipsnyje analizuojama, kaip kino studijoje Belarusfilm 1946–1985 metais sukurtuose meniniuose kino filmuose buvo pasakojama Antrojo pasaulinio karo istorija. Bandoma atsakyti į klausimą, kaip meninis kino pasakojimas apie karą atspindėjo oficialią sovietinio režimo istorijos politiką. Teigiama, jog Antrojo pasaulinio karo vaizdinys buvo raiškus sovietinės Baltarusijos atminimo kultūroje – tai lėmė ne tik politinio režimo istorinė politika, bet ir tai, jog karas išties paliko gilų pėdsaką baltarusių kolektyvinėje atmintyje. Pokario stalinizmo metais (1945–1953) kino pasakojimas apie karą buvo naudojamas sovietinio režimo legitimacijai ir Stalino kulto stiprinimui. Nikitos Chruščiovo atlydžio (1953–1964) metu sukurtuose filmuose prabilta apie praradimus ir aukas karo metu. Nuo XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio vidurio SSRS prasidėjo aktyvus atminties apie karą aktualizavimas – pergalės prieš nacizmą vaizdinius sovietinis režimas ėmė plačiai eksploatuoti tiek savo politinio režimo legitimacijai, tiek sovietinio žmogaus tapatybės konstravimui. Belarusfilmo kino studijos produkcijoje ėmė gausėti filmų karo tema. This paper analyzes how the history of the Second World War was narrated in the feature films of the film studio Belarusfilm in 1946–1985. It tries to answer the question of how the feature films about the war reflected the Soviet regime’s official policy toward history. It is argued that the image of the Second World War was expressed in the Soviet Belarusian culture of remembrance, predetermined by not only the political regime’s policy regarding history, but also due to the fact that the war left a deep imprint on Belarusian collective memory. It is argued that during the post-war Stalinist years (1945–1953) the cinematic story about the war was used to legitimate the Soviet regime and to build the cult of Stalin. Films about the war during Khrushchev’s Thaw (1953–1964) spoke more openly about the losses and victims of the war. The stories of the time about Stalinist repressions responded to the moderate policy of deStalinization pursued by the government. From the mid-sixties of the 20th century an active memory of the war began to be foregrounded in the Soviet Union: the Soviet regime began exploiting images of the victory over Nazism widely both to give legitimacy to the political regime and to construct a Soviet human identity. The Belarusfilm studio increased the number of movies with the theme of war. Through their content these films reflected the main trends of the Soviet narrative about the war. An exclusive feature of the Belarusian cinema narrative about the war is the special attention paid to the struggles of the Soviet partisans.