От имплицитных представлений коммуникантов к мифологизации исторического прошлого нации : загадки импликации диалогической реплики
| Author |
|---|
Кривенькая, Марина |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2016 | 7(1) | 2 | 59 | 69 |
Implicitiniai įsivaizdavimai apie šalių ir tautų istorinį palikimą – tai kolektyvinių stereotipų dalis. Kaip socialinės informacijos kategorizacijos produktas buitiniame lygmenyje stereotipai įeina į žmogaus kalbinį ir konceptualųjį pasaulio vaizdus. Verbalizuojami konceptai gali aktyvuoti kognityvinius komunikantų scenarijus. Istorinės praeities mitologizavimas kolektyvinės sąmonės stereotipizavimo procese – dėsningas procesas. Laikui bėgant jis lydi foninių, arba presupozicinių, žinių formavimą. Manipulicijos visuomenės sąmone galimybės atveria „rezervinės prasmės“ implikacijos variantiškumą, užkoduotą netiesioginiuose kalbiniuose aktuose, prie kurių priskiriamos implicitinės socialinės teorijos ir etnostereoptipai kaip jų atmaina. Tokių aktų įtraukimas į dialoginį diskursą gali sukurti taip vadinamą „naują žinojimą”, kuris veikiamas gramatinių faktorių ne tik tiražuoja, bet dažnai ir keičia įprastus tautos įsivaizdavimus apie savo praeitį.
Implicit views of the historical heritage of the countries and peoples are an integral part of the collective stereotypes. As a product of social information categorization at the everyday life level, they are included in the personal linguistic and conceptual picture of the world, and when verbalized can intensify cognitive scripts of communicators. Creation of a mythology around the historical past in the process of collective consciousness stereotyping is a natural process. Over time it accompanies formation of the background, or presuppositional, knowledge of people. The variability in implication of “contingency sense” embodied in indirect speech acts, which include the implicit social theories and stereotypes as their variety, opens the possibility of manipulating public consciousness. The inclusion of such acts in the dialogue discourse may cause appearing of so-called “new knowledge” which under the influence of pragmatic factors not only reproduces, but often modifies the usual presentation of the people about their past.