Fizinės saviugdos skatinimo sistemos poveikis studentų anaerobinio glikolitinio pajėgumo ir atsigavimo po fizinio krūvio kaitai

Tyrimo tikslas - ištirti gaunamo krūvio poveikį pagal fizinės saviugdos skatinimo sistemų dirbančių studentų anaerobiniam glikolitiniam pajėgumui ir atsigavimo po fizinio krūvio eigai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti pirmo kurso studentų anaerobinį glikolitinį pajėgumą ir atsigavimo po fizinių krūvių eigą. 2. Ištirti darbo pagal fizinės saviugdos skatinimo sistemą metu gaunamo fizinio krūvio įtaką studentų anaerobiniam ghkoh- tiniam pajėgumui ir atsigavimo po fizinio kiiivio eigai. 3. Nustatyti savo specifika skirtingo fizinio krūvio įtaką studentų anaerobinio glikolitiniopajėgumo kaitai. Tyrimo objektas - studentų anaerobinis glikolitinis pajėgumas ir atsigavimas po fizinių krūvių. Tyrimų organizavimas. EI grupė dirbo pagal fizinės saviugdos skatinimo programą, kurioje daugiau dėmesio buvo skiriama aerobiniam pajėgumui ugdyti (greitumui - 20%, jėgai - 20%, aerobinei ištvermei - 40%, kitoms fizinėms ypatybėms - 20%). E 2 gnipė dirbo pagal fizinės saviugdos programą, kurioje daugiau dėmesio buvo skiriama jėgai ir greitumui ugdyti (greitumui - 30%, jėgai - 30%, aerobinei ištvermei - 20%, kitoms fizinėms ypatybėms - 20%). E4 grupė dirbo pagal fizinės saviugdos skatinimo programą, kurioje buvo numatyta tolygiai ugdyti visas fizines ypatybes. E3 ir E 5 grupės lankė tik akademines kūno kultūros pratybas. Darbe taikyti tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Pedagoginis ugdomasis tyrimas. 3. Anaerobinio glikolitinio pajėgumo (AGP) nustatymas panaudojant 1 min maksimalaus intensyvumo darbą veloeigometni (Szogy, Cherebetin, 1974). 4. Matematinės statistikos analizė. Tyrimų rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad Vilniaus pedagoginio universiteto pirmo kurso studentų (n = 105) vidutinis anaerobinio glikolitinio darbo pajėgumas yra 360,1 ±4,33 W, po 1 min maksimalaus fizinio krūvio pulsas per tris minutes nuo 184,5±0,96 tv./min suretėja iki 130,3±l,17 tv./min. Pritaikius fizinės saviugdos skatinimo sistemą, eksperimentinių grupių studentų anaerobinis glikolitinis pajėgumas turėjo tendenciją gerėti, tačiau patikimai (p <0,005) gerėjo tik E4 grupės studentų anaerobinioglikolitiniopajėgumo rodikliai. E3 irE5grupių studentų anaerobinisglikolitinispajėgumas kito labai nedaug, todėl galime teigti, kad darbas pagal fizinės saviugdos skatinimo sistemą gerina studentų anaerobinį glikolitinį pajėgumą. Eksperimentinių grupių studentų atsigavimas (pagalpulso dažnį) po 1 min maksimalaus fizinio krūvio turėjo tendenciją gerėti, tačiau tik E4 grupės studentų atsigavimas per tris minutes pakito palikimai (p < 0,005). Kontrolinių grupių studentų atsigavimas po 1 min maksimalaus fizinio krūvio kito nedaug, todėl galime teigti, kad darbas pagal fizinės saviugdos skatinimo sistemą turėjo teigiamą poveikį studentų organizmo galimybei greičiau atsigauti po fizinių krūvių. Didžiausią poveikį studentų anaerobiniam glikolitiniam pajėgumui ir atsigavimui po 1 min fizinio krūvio turėjo fizinis darbas, kuomet visos fizinės ypatybės buvo ugdomos tolygiai, mažiausią - kuomet buvo akcentuojamas greitumo ir jėgos ugdymas.

The aim of the research was to investigate the effect of physical work to male students’ anaerobic glycolitic capacity and recovery after physical work, working according to physical self-dependence stimulation system. The object of the research was students’ anaerobic glycolitic capacity and recovery after physical load. Methods used in the research: literature source analysis, pedagogical education investigation, the establishment of anaerobic glycolitic capacity (Scogy, Cherebetin, 1974), mathematical statistics analysis Results and conclusions of the research. We have established that anaerobic glycolitic capacity of Vilnius Pedagogical University male students (n = 105) was 360±4.33 W. The pulse rate per 3 min after the 1 min maximum intensity physical work recovered from 184.5±0.96 b/min to 130.3±1.17 b/min. The anaerobic glycolitic capacity of experimental groups had tendency to increase, when the physical self-dependence stimulation system was implemented. Therefore the indexes only of E4 groups students’ anaerobic glycolitic capacity got better credibly (p <0.005). The anaerobic glycolitic capacity of E3 and E5 groups students had minimum change. That is why we can affirm, that working according the physical self-dependence stimulation system is effective to students’ anaerobic glycolitic capacity. The recovery after 1 min maximum intensity physical work of experimental groups students (according the pulse rate) get better, however only E4 group students recovery indexes after physical work per 3 min get better credibly (p< 0.005). The recovery after 1 min maximum intensity physical work of control groups had minimum change, that is why we can affirm, that the work according to physical self-dependence stimulation system was effective to students’ ability to recover faster after the physical work. The physical work, when all physical features were developed equally, had the greatest effect to students’ anaerobic glycolitic capacity and recovery after physical work. Lower effect was, when the physical work was focused on strength and velocity development.