Sinergazijos principas Jono Vabalo-Gudaičio šeimos pedagogikoje
| Author |
|---|
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
1997 | 34 | 180 | 189 |
Pedagogikos mokslo plėtra neįmanoma be tradicinių ir šiuolaikinių teorijų sąveikos. Kitų mokslų vertybės tampa kultūros dalimi, kai jos yra susijusios su lietuviškąja pedagogika bei kūrybiškai interpretuojamos. Šiuolaikinės humanistinės ugdymo teorijos, o ypač moralinis kognityvizmas, biheviorizmas, kelia tokias idėjas, kurios visuotinio sąryšingumo ir universalumo požiūriu yra artimos Lietuvoje paskelbtoms ugdymo teorijoms. Viena iš tokių - Jono Vabalo-Gudaičio (1881-1955) sąveikos pedagogika, integruojanti ir šeimos pedagogiką. Iki šiol daugiausia analizuota J. Vabalo-Gudaičio ugdymo teorija ir etika, tačiau nėra išsamiai apžvelgtas šio mokslininko šeimos (arba šeimyninės) pedagogikos įnašas. Čia viskas pavadinama taip, kaip J. Vabalas-Gudaitis yra rašęs, todėl nesistengiama dirbtinai modernizuoti - vadinti šeimos edukologija ar familistika.
Pedagogical theory of Jonas Vabalas - Gudaitis’, an outstanding Lithuanian psychologist and pedagog, covers a braid scale of problems of upbringing - he was dealing with educational questions of various age groups of people and presented a scientific theory of education. He paid a great attention for the upbringing of a child in a family and at school.