1769 m. įvykiai Šiaulių ekonomijoje: maištas ar sukilimas? Istoriografinių tradicijų sankirtos

Abstract

Valstiečių istorijai skirtoje lietuvių istoriografijoje sukilimu laikomas bet kokio tipo pasipriešinimas. Greta 1794 m., 1830–1831 m. ir 1863 m. judėjimų sukilimo terminu įvardijamas ir 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių pasipriešinimas, ir 1711 m. Skuodo valstiečių maištas, ir 1750–1760 m. vykę Jurbarko ir kitų Žemaitijos valsčių valstiečių bruzdėjimai. Straipsnyje aptariama valstiečių judėjimų istoriografija, sąvokų „maištas“ ir „sukilimas“ prasmės, aiškinamasi, ar įvardijimas „maištas“ / „sukilimas“ vartotas sinonimiškai, ar įmanu įžvelgti tam tikros pasipriešinimo valdžiai (tironijai) tipologijos taikymą lietuvių istoriografijoje. Remiantis socialiniuose moksluose naudojamomis pasipriešinimo formų klasifikacijomis yra keliamas klausimas dėl sąvokos „sukilimas“ tikslingumo 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių pasipriešinimui apibūdinti. A revolt of any type is considered an uprising in the Lithuanian historiography on peasant history. Apart from the uprisings of 1794, 1830–1831 and 1863, the peasants’ revolt in the Economy of Šiauliai in 1769, the peasants’ riot in Skuodas in 1711, as well as the peasants’ revolts in Jurbarkas and other rural districts in Samogitia in 1750–1760 are also referred to by the term of uprising. The article discusses the historiography of peasants’ revolts, the meanings of the concepts ‘riot’ and ‘uprising’; it discusses whether the terms ‘riot’ / ‘uprising’ were used synonymously or it is possible to identify the application of any typology of revolt against the government (tyranny) in the Lithuanian historiography. Based on the classifications of the forms of revolt applied in social sciences, the question on the appropriate use of the concept of ‘uprising’ to describe the revolt of peasants in the Economy of Šiauliai in 1769 is addressed.