Santykio su praeitimi bruožai Klaipėdos mieste XX–XXI a. sandūroje

Abstract

Straipsnyje, taikant viešosios atminimo kultūros tyrimo metodologiją, gilinamasi į santykio su praeitimi linkmes ir pokyčius Klaipėdoje XX–XXI a. sandūroje. Apibūdinama palaipsnio Klaipėdos lituanizavimo ir mentalinio pasisavinimo raida XX amžiuje; paskutinis XX a. dešimtmetis pristatomas kaip Klaipėdos lituanizavimo kulminacinė ir baigtinė stadija. Išskiriamos kelios grupės, siekusios viešai fiksuoti savo grupinius atsiminimus, apžvelgiamos jų realizuotos atminimo praktikos. Svarstoma, kokie „vokiškosios“ Klaipėdos praeities elementai ir kodėl buvo įvesdinti į viešąją atminimo kultūrą. Apibūdinamos dabartinės kraštotyrinio praeities pažinimo, profesionalios istoriografijos ir viešosios atminimo kultūros tendencijos. The author of the article, applying the research methodology of public remembrance culture, goes deep into the orientations and changes of the relationship with the past in Klaipėda at the turn of the 20th – 21st centuries. The article characterizes Klaipėda’s gradual Lithuaniza-tion and the development of mental appropriation in the 20th century, and the last decade of the 20th century is viewed as the final and culminating stage in Klaipėda’s Lithuanization. The author distinguishes a few groups which aimed to publicly specify their group remembrances and reviews the practices of these attempts. A great deal of attention is paid to the “German” elements of Klaipėda’s past and the reasons for their introduction into the public remembrance culture as well as to the tendencies of the ethnographical evaluation of the past, professional histo-riography and public remembrance culture.