Sovietiniu laikotarpiu keltų reikalavimų mokytojo asmenybei problematiškumas
| Author |
|---|
Tijūnėlienė, Ona |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2000 | 41 | 59 | 68 |
Dar sovietmečiu apie mokytoją sovietinėje švietimo sistemoje rašė Lietuvoje ir užsienyje gyvenę lietuviai. Atgavus nepriklausomybę Lietuvos mokyklų sovietizaciją ir priešinimąsi jai vertino V. Kašauskienė. Bet reikalavimai mokytojo asmenybei nėra įvertinti. Tad šio tyrimo objektas - reikalavimai XX a. 8-9 deš. mokytojo profesiniam pasirengimui. Tikslas - išryškinti šio laikotarpio reikalavimus mokytojo asmenybei. Tarybinio laikotarpio partiniuose dokumentuose, pedagoginėje literatūroje buvo pabrėžiamas socialinis mokytojo vaidmuo. Be pagrindinių mokytojo pareigų jis turėjo padėti komunistų partijai formuoti naują žmogų už mokyklos ribų. Jo įsitikinimai turėjo atitikti komunistinę ideologiją. Iš mokytojo reikalauta, kad jis turėtų dėstomo dalyko ir giminingų dalykų, komunistinio auklėjimo teorijos ir metodikos žinių. Mokymo auklėjimo uždaviniai buvo suformuluoti dalykų programose. Mokinių prigimtį neretai slopino reproduktyvaus mokymo metodai. Užklasinėje veikloje jauni žmonės negalėjo pasirinkti užsiėmimų pagal savo poreikius. Nors buvo deklaruojamas demokratiškumo principas, tačiau net planuodami pamokos struktūrą mokytojai nebuvo savarankiški. Mokytojo savarankiškumo raiška buvo traktuojama kaip netolerancija liaudies valdžiai, komunistų partijai.