Ugdymo įtaka priešmokyklinio amžiaus vaikų rankų koordinacijos rezultatų kaitai
| Author |
|---|
Birontienė, Zina |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 1 | 62 | 69 |
Tyrimo tikslas – ištirti 5–7 metų vaikų rankų koordinacijos rezultatų kaitą optimizuojant fizinio brandinimo mokyklai vyksmą. Buvo taikyti šie tyrimo metodai: ugdomasis eksperimentas, testavimas, pedagoginis stebėjimas ir matematinės statistikos analizė. Ugdomasis eksperimentas vyko 20 mėnesių. Jame dalyvavo 120 vaikų iš Klaipėdos miesto vaikų lopšelių-darželių. Eksperimentinės (E) grupės vaikai buvo ugdomi pagal mūsų sukurtą fizinio brandinimo mokyklai programą. Pirštų, plaštakos ir visos rankos lavinimo pratimai, žaidimai su kamuoliais buvo įtraukti į rytinės mankštos ir kūno kultūros pratybų pratimų kompleksus. Kontrolinė (K) grupė dirbo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos patvirtintą „Vėrinėlio“ programą. Buvo trys tyrimai. Vaikai turėjo atlikti penkias užduotis su teniso kamuoliuku ir tris pirštų lietimo užduotis, vertinančias akių ir rankų judesių koordinaciją bei rankų, plaštakų ir pirštų judesių tikslumą. Pirmo tyrimo metu E ir K grupės vaikų rankų koordinacijos rezultatai buvo labai panašūs. Po aštuonis mėnesius trukusio kryptingo ir tikslingo rankų koordinacijos lavinimo atliktas antras tyrimas. Nustatyti E grupės mergaičių statistiškai patikimai (p < 0,05–0,001) ryškesni septynių užduočių rezultatų poslinkiai, E grupės berniukų – aštuonių užduočių (p < 0,05–0,001). K grupės mergaičių pagerėjo vienos užduoties rezultatai (p < 0,01), berniukų – vienos užduoties pagerėjo (p < 0,05), vienos – pablogėjo (p < 0,05). E grupės mergaičių ir berniukų antrotyrimo septynių užduočių rezultatų aritmetiniai vidurkiai buvo statistiškai patikimai geresni (p < 0,01–0,001) negu K grupės mergaičių ir berniukų. Per kitus 12 mėnesių (tarp antro ir trečio tyrimo) abiejų grupių vaikų rankų koordinacija pagerėjo, tačiau E grupės mergaičių vidutiniai rezultatai statistiškai patikimai (p < 0,01–0,001) išaugo penkių, berniukų – keturių užduočių (p < 0,05–0,001), K grupės mergaičių – keturių (p < 0,05), berniukų – penkių užduočių (p < 0,05–0,001). E grupės vaikai kur kas geriau gaudė kamuoliuką, taikliau metė į taikinį, koordinavo pirštų galiukų lytėjimo užduotis užmerktomis ir atmerktomis akimis. Trečiame tyrime E grupės mergaičių statistiškai patikimai geresni rezultatai buvo septynių (p < 0,01–0,001), berniukų – šešių (p<0,01–0,001) užduočių, palyginti su K grupe. Per visus tyrimus nustatyta didelė individualių rankų koordinacijos rodiklių sklaida. Mūsų tyrimų rezultatai panašūs į vaikų koordinaciją tyrusių kitų mokslininkų (DuRandt, 1985; Adaškevičienė, 1993; Михайлова, 1993; Dankert, Davies, Gavin, 2003; Sugden, Chambers, 2003) rezultatus ir patvirtina teiginius, kad rengiant vaikus mokyklai tikslinga naudoti gana sudėtingus rankų koordinacijos pratimus, kuriems atlikti būtina sąmoninga jutimų integracija ir suvokimo kontrolė. Ugdomojo eksperimento rezultatai rodo, kad sistemingai ir tikslingai atliekami rankų, riešo ir pirštų lavinimo žaidybiniai pratimai, žaidimai su kamuoliu gerina rankų koordinacijos kiekybinius ir kokybinius parametrus.
The aim of the study was to examine changes of 5-7 years old children’s upper-limbs coordination results stimulating their physical maturing for school. The following research methods were applied: educational experiment, testing, pedagogical observation, statistical analysis. The educational experiment lasted for 20 months. 120 children from Klaipėda kindergartens participated in the experiment. The children from the experimental (E) group were educated according to our created program of physical preparation for school. The basis of upper-limbs coordination training consisted of finger, hand, and arm exercises and ball games. The control (C) group used the program “Vėrinėlis”, certified by Lithuanian Republic Ministry of Education. Three control researches were conducted. The children had to perform five tasks with a tennis ball and three finger touching exercises which assess coordination of visual tracking with movements of the arms and hands, as well as precise movements of the arm, hands and fingers. During the first research obtained upper-limbs coordination results from groups E and C 5 year old girls and boys were very similar. During the eight months of purposeful training of upper-limbs coordination it was estimated that group E girls significantly statistically improved (p<0.01-0.001) in seven tasks, and group E boys - in eight tasks (p<0.01-0.001). However, group C girls improved in one task (p<0.01), group C boys results improved in one task (p<0.05) and were worse in one task (p<0.05). Group E girls and boys mean results of the second research were statistically significantly better in seven tasks (p<0.01-0.001) comparing with group C girls and boys’ results. During the rest twelve months upper-limbs coordination of the children from all groups improved, but group E girls’ mean results statistically significantly improved in five tasks (p<0.01-0.001), and group E boys’ - in four tasks (p<0.05-0.001). Group C girls improved in four task (p<0.05), and group C boys - in five tasks (p<0.05-0.001). E group children were better at catching a ball, coordinating finger tip touching tasks with open or closed eyes, and were more precise at throwing something into the target. In the third research group E girls were statistically significantly better in seven tasks (p<0.01-0.001), and group E boys - in six tasks (p<0.01-0.001) comparing with C group. All researches show big individual upper-limbs coordination differentiation. Our research results are similar to those of other scientists’ (DuRandt, 1985; Михайлова, 1990; Dankert, Davies, Gavin, 2003; Sugden, Chambers, 2003), who researched healthy young children and children with coordination disorders and confirm that in training programs it is purposeful to use complicated coordination tasks, which demand conscious integration of senses and perception control. The results of the educational experiment show that systematic and purposeful hand, wrist, and finger training activities and games with a ball improve quantitative and qualitative parameters of hand coordination.