Phonemische, allophonische und lautkombinatorische Interferenzfehler und Ausspracheschwierigkeiten bei Deutsche Konsonanten lernenden Litauern und Polen in Litauen
| Author |
|---|
Smagurauskas, Stasys |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2004 | 74 | 14 | 17 |
Pradėję mokytis vokiečių kalbos priebalsių tarimo, lietuviai arba Lietuvos lenkai turi visiškai suformuotą savo gimtosios kalbos artikuliacijos (fonetinę) bazę. Tai nėra sąmoningai perimta sistema, o empirinė struktūra, paremta kalbine aplinka, fonetine klausa bei būtinybe komunikuoti su kitais žmonėmis. Studentai dar mokykloje įgyja tam tikrų vokiečių kalbos tarimo įgūdžius. Taigi studentus mokant tarimo nereikia užmiršti gimtosios kalbos (šiuo atveju lietuvių arba lenkų) įtakos visiems kalbos lygiams (tarp jų ir fonologiniam bei fonetiniam). Kadangi anksčiau rašytame straipsnyje apie balsius ir dvibalsius buvo pateikti trijų kalbų (lietuvių, lenkų ir vokiečių) artikuliacijos bazių pagrindiniai bruožai ir jų skirtumai, tai šiame straipsnyje apie tai nekalbama [12]. Tiktai norime pabrėžti, kad mokant lietuvius ir lenkus vokiškų priebalsių tarimo, artikuliacijos bazių skirtumai didaktiniu požiūriu ypač svarbūs, nes atsiranda nauji garsų tipai, kurių gimtojoje kalboje nėra. Palyginus ir supriešinus lietuvių, lenkų bei vokiečių kalbų priebalsių fonemų sistemas, buvo nustatyti fonologiniai, alofoniniai skirtumai bei sunkumai lietuviams ir lenkams mokantis vokiečių kalbos priebalsių tarimo. Pasiūlyti iškilusių tarimo sunkumų nugalėjimo būdai.