Alternatyvus religingumas sovietinėje Lietuvoje : bendruomeniškumo formų kaita : monografija
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
| Date |
|---|
2024 |
Remiantis humanitarinių ir socialinių mokslų įžvalgomis apie visuomenės modernėjimo ryšį su religijos įvairovės plėtra ir bendruomeniškumo kaita, knygoje analizuojamos visuomenės modernėjimas pasitelkus vėlyvojo sovietmečio Lietuvos alternatyviojo religingumo atvejį ir religinių tinklų plėtros bei tinklinės bendruomenės perspektyvą, galinčią atskleisti esminius religinio bendruomeniškumo kaitos aspektus. Monografijos užduotis – ištirti Lietuvos vėlyvojo sovietmečio alternatyviojo religingumo tinklus, bendruomeniškumo pobūdį ir bendruomenės konstravimo praktikas. Kelių vėlyvojo sovietmečio Lietuvoje veikusių religingumo grupių (šiuolaikinių pagonių, neošamanų, bahajų, krišnaitų, Rytų religijų sekėjų) atvejų tyrimų pagrindu siekiama išanalizuoti socialiuose ir humanitariniuose moksliniuose tyrimuose išryškėjančią bendruomenės sampratų ir religinių bendruomenių problematiką, šių bendruomenių formas visuomenės modernizacijos ir sociokultūrinės situacijos kontekste; atlikti Lietuvos vėlyvojo sovietmečio alternatyvaus religingumo socialinių tinklų analizės pagrindu nustatyti jų pobūdį ir charakteristikas, kultūrinę-geografinę aprėptį, svarbiausius veikėjus, grupes ir ryšius tarp jų; išanalizuoti alternatyviojo religingumo bendruomenes kaip tinklines bendruomenes ir atskleisti jų specifiką; išanalizuoti Lietuvos vėlyvojo sovietmečio alternatyviojo religingumo bendruomeniškumo praktikas; atskleisti sovietinės modernizacijos kontekste vykusios alternatyvaus religingumo bendruomeniškumo raidos ir tinklų plėtros specifiką, lyginant Vakarų visuomenėje vykusiais religinio gyvenimo raidos procesais.
The growth of religious diversity and changes within communities are widely recognized as significant aspects of modernity and societal modernization across many regions. Over the past two centuries, the category of “community” has been a central framework for understanding various processes of modernity, expressing its anxieties, and serving as a key term in the social sciences and humanities. It has also been one of the most influential ideals in cultural and political discourse during this period. Traditionally, studies of religious communities, and communities in general, have been dominated by the idea that communities are primarily defined by geographical proximity and close social ties. Furthermore, these studies often emphasized the notion that religious communities are disappearing due to factors such as religious diversification, the privatization and individualization of religion, declining association, participation, and commitment to religious organizations, and other aspects of modern societies […]
Recenzentai: prof. dr. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universitetas); doc. dr. Rasa Pranskevičiūtė Amoson (Vilniaus universitetas)