Sergančiųjų išemine širdies liga intelektinių gebėjimų ypatumai

Abstract

Įvadas. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje ir Lietuvoje sergamumo struktūroje vyrauja širdies ir kraujagyslių ligos (Lietuvos statistikos departamentas, 2018), tad sergančiųjų šiomis ligomis sveikatos stiprinimo ir atstatymo efektyvumą lemiančių veiksnių tyrimai yra itin aktualūs. Reabilitacijos sėkmingumas dažnai priklauso ne tik nuo somatinės ligos sunkumo, bet ir psichologinių veiksnių, iš kurių vienas – asmens kognityvinės funkcijos. Metodika. Tyrime dalyvavo 118 (iš jų 90 vyrų) Abromiškių reabilitacijos ligoninėje besigydančių IŠL sergančių asmenų, kurių amžius svyruoja nuo 41 iki 70 m. (M = 57,49, SD = 7,408). Intelektiniams gebėjimams įvertinti naudota Lietuvoje adaptuota ir standartizuota Intelekto struktūros testo I-S-T 2000 R Pagrindinio modulio trumpoji versija. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta remiantis SPSS 20 programiniu paketu. Rezultatai. IŠL sergančių asmenų verbalinis (p=0,004), matematinis (p=0,002), vaizdinis (p<0,000) ir bendrasis intelektas (p<0,000) yra žemesni nei jų bendraamžių, kurie sudarė Lietuvos standartizacinę imtį. Įvertinus amžių paaiškėjo, kad šie skirtumai išlieka tik vyresnių (vyresnių nei 51 m.) tiriamųjų imtyje. Jaunesnių pacientų (41–50 m.) intelekto lygis nesiskiria nuo sveikų bendraamžių. Intelekto testo užduočių teisingų atsakymų skaičiaus analizė poskalėse patvirtino, kad jaunesni tiriamieji teisingai atsako į tiek pat intelekto testo poskalių (išsk. Kubelių) klausimų kaip ir sveiki bendraamžiai, o vyresni tiriamieji teisingai atsako į statistiškai mažiau intelekto testo poskalių (išsk. Palyginimo) klausimų nei sveiki jų bendraamžiai. Diskusija. Palyginus sergančiuosius su standartizacine imtimi rasta, kad sergančiųjų intelektiniai gebėjimai yra žemesni nei sveikų. Atsižvelgus į amžių nustatyta, kad šis skirtumas išryškėja 51 m. ir vyresnių asmenų grupėje, o 50 m. ir jaunesnių asmenų intelektiniai gebėjimai nesiskiria nuo standartizacinės imties. Manant, kad jaunesnių asmenų ligos trukmė yra trumpesnė, tikėtina, jog ir ligos poveikis intelektiniam funkcionavimui yra mažesnis. Kita vertus, skirtumai galėjo neišryškėti ir dėl tyrimo metodologinių ribotumų. Išvada. IŠL sergančiųjų intelektiniai gebėjimai yra žemesni nei sveikų to paties amžiaus asmenų tik nuo 51 metų.