Values-based approaches to Olympic education

Straipsnyje pateikiami olimpizmo filosofijos integravimo į bendrojo ugdymo mokyklų bendrąsias programas ypatumai, atkreipiant dėmesį į su šia integracija susijusius iššūkius. Korupcija, sportininkų išnaudojimas, pergalės bet kokia kaina siekis kartais kelia abejonių dėl olimpinių principų prasmės ir prieštarauja olimpinėms vertybėms. Pjero de Kuberteno (Pierre de Coubertin) siekis olimpinių žaidynių sporto varžybomis ugdyti pasaulio žmones taikia ir kilnia dvasia priartino olimpizmo filosofiją prie graikiškosios kalokagatijos sampratos, tačiau vėlesniuose mokslininkų pateikiamuose olimpizmo apibūdinimuose pastebima skirtumų. Mokslinėje literatūroje ir parengtose olimpinio ugdymo programose dažniausiai minimos trys pagrindinės olimpizmo idėjos: kilnumas, lygios galimybės ir etiškas elgesys. Straipsnyje pateikiamos trumpos kilnumo sąvokos interpretacijos. Lygios galimybės aptariamos kaip atskiras diskusijų objektas, nes olimpinės žaidynės yra terpė, kurioje kiekvienam asmeniui suteikiamos vienodos galimybės siekti tikslų. Tačiau lygių galimybių principas pažeidžiamas, kai sportininkai negali rengtis arba dalyvauti žaidynėse dėl lėšų, bazių, inventoriaus ir kitų materialių dalykų stygiaus. Todėl, užuot apibendrintai filosofavus apie tai, kaip olimpinės žaidynės turi galią pakeisti žmoniją į gerąją pusę ir skatinti lygybę, siūloma inicijuoti nelygybės, diskriminacijos sampratos aptarimo diskusijas ir taip pateikti aiškesnį lygių galimybių vaizdą. Trečioji idėja skelbia etiško elgesio skatinimą per olimpinį sportą. Tyrimais pagrįstos prielaidos apie tai, kad sportas yra palanki terpė ugdytis pagarbą taisyklėms, savikontrolei ir kitoms teigiamoms asmenybės savybėms. Nurodomos etiško elgesio sporte sąsajos su žmogaus teisėmis. Deja, vis dar yra mažai rekomendacijų, kaip tinkamai įgyvendinti visas šias idėjas per ugdymo programas. Tam, kad būtų galima diskutuoti olimpizmo klausimais, reikia atskirti vertybes nuo idealų. Straipsnyje išskiriami trys vertybių tipai, siekiant parodyti skirtumą tarp asmens suvoktų, turimų vertybių ir tų, kurioms jis tik pritaria arba sutinka priimti. Daugumoje esančių olimpinio ugdymo programų vertybės pateikiamos kaip idealų sinonimai, o tai sumažina šių sudėtingų sąvokų esmę. Olimpinio ugdymo programas jau yra parengę kai kurių šalių nacionaliniai olimpiniai komitetai ir olimpinės akademijos, tačiau šiose programose pasigendama kilnumo, lygių galimybių ir etikos problemų nagrinėjimo. Nors šios temos sudėtingos, be jų negalima iki galo atskleisti olimpizmo esmės ir prasmės. Olimpizmo filosofija grindžiamos programos galėtų būti realistiškesnės, o jomis turėtų būti padedama suvokti sudėtingus istorinius ir socialinius procesus, susijusius su olimpinių idealų siekimu. Toliau mokiniams būtų naudinga aiškinti apie pokyčius, kurie įvyko siekiant mažinti praeities neteisingumo apraiškas, taip pat skatinti mokinius kritiškai mąstyti apie ateityje spręstinas problemas. Tokios diskusijos galėtų būti realių olimpinio ugdymo programų pagrindu.