Скотоводство и охота в восточной Литве в I тысячелетии до н. э. (по материалам городища Наркунай)

Abstract

Pagrindiniai Rytų Lietuvos gyventojų verslai I tūkst. pr. m. e. buvo gyvulininkystė, medžioklė ir tik iš dalies žvejyba. Iki šiol šie gyventojų verslai beveik netyrinėti. Straipsnyje, remiantis Narkūnų ir kitų Rytų Lietuvos piliakalnių osteologine medžiaga (5714 kaulų; apie 279 gyvulių; 1 lentelė) bei gyventojų darbo įrankiais (pav. 1,2), bandoma rekonstruoti ūkio sistemą, nustatyti medžiotų ir augintų gyvulių rūšis, medžioklės ir gyvulininkyštės raidą I tūkst. prieš mūsų erą. Narkūnų piliakalnio osteologine medžiaga buvo renkama ir analizuojama pagal sąlyginius kultūrinio sluoksnio horizontus, kurie susidarė nuo II tūkst. pr. m. e. pabaigos—I tūkst. pr. m. e. pradžios iki pirmųjų m. e, amžių. Svarbiausia gyvulininkystės šaka buvo kiaulininkystė, toliau — galvijų auginimas ir arklininkystė (žr. 3 pav. ir 2 lentelę). Medžioklės analizė parodė, kad pirmiausia buvo medžiojami kailiniai žvėrys, o paskui stambūs kanopiniai žvėrys, daugiausia dėl mėsos (žr. 3 lentelę ir 5 pav.). Žvejyba I tūkst. pr. m. e. buvo pagalbinis verslas. Narkūnų piliakalnio osteologiniai duomenys gali būti laikomi etalonu Rytų Lietuvos gyventojų verslams I tūkst. prieš mūsų erą pažinti. Panašių radinių aptikta ankstyvuosiuose Latvijos piliakalniuose, Siaurės ir Vidurio Baltarusijoje,. Djakovo kultūros paminkluose.