Intencionalumo kritika Heideggerio ir Levino filosofijoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2007 | 9 | 4 | 15 | 22 |
Straipsnyje analizuojama intencionalumo kritika Heideggerio ir Levino filosofijoje. Heidegeris intencionalumą siekia apmąstyti transcendavimo terminais ir susieja jį su praktine plotme. Levinas kritikuoja epistemologinį ir reprezentacionalistinį intencionalumo pobūdį. Jo manymu, intencionalumas turi būti modifuokatas į etinį santykį. Abu šie autoriai remiasi Husserlio išplėtota intencionalia analize, kuri turi atskleisti pačiuose suvokimo objektuose ištirpdytas juos steigiančias intencijas. Abu jie akcentuoja intencionalios sąmonės ir pasaulio koreliacijos analizės naujumą ir veiksmingumą lyginant su tradicine subjekto ir objekto santykio schema. Kita vertus abu jie bando kritiškai įvertinti fenomenologinę intencionalumo koncepcijąkaip nepakankamą ir tokiu būdu skatina jos tolimesnę plėtotę. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos galima konstatuoti, jog didžiausia Heideggerio klaida buvo ta, kad jis intencionalius išgyvenimus susieja su galutiniu sąmonės aktų atlikimu ir įsisąmoninimu, tuo tarpu Levinas klysta intencionalumą siekdamas pagrįsti neintencionalumu ir apeliuodamas į metafizinį pirminių impresijų ir nesąmoningų jutimų pobūdį.
The article discusses Heidegger's and Levinas' criticism of intentionality. Heidegger claims to be re-thinking intentionality in terms of the transcendence and relocate it in the practical domain. Levinas criticize epistemological, representationalist approaches of intentionality. Both authors accept Husserl's accounts of intentionality as correlation between consciousness and world. But Heidegger attempts to understand intentionality on the basis of total fulfillment of acts and Levinas pretend intentionality reduce to unconscious or unrealizable experience. Both authors attempts to transform concept of intentionality. I will argue that the concept of intentionality cannot be reduced to theoretical relation with object of cognition. Intentionality is practical realization, transitive movement and teleological process, while every separate act of consciousness preserves the interconnection with the integral intentional life.