Повинностное землевладение в древнем Угарите
Prievolinė žemėvalda senovės Ugarite
| Author |
|---|
Гельцер, М. Л. |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
1968 | 9 | 183 | 208 |
Remdamasis Ugarito šaltiniais, paskelbtais iki 1965 m., autorius nagrinėja tarnybinę prievolinę žemėvaldą karališkojoje (valstybinėje) žemėje senovės Ugarite. Už tarnybą žemę gaudavo asmenys, priklausantys nemažiau kaip 41 karališkųjų tarnybininkų verslinei grupei. Tai buvo privilegijuotos diduomenės atstovai, žyniai, amatininkai, karališkosios žemės ūkio darbuotojai. Diduomenės atstovai buvo atleidžiami nuo prievolių, nesusijusių su jų verslu, o mažiau privilegijuotos grupės, atrodo, nebuvo atleidžiamos. Yra žinoma, kad prievolinės žemės apėmė ne mažiau kaip 65 gyvenvietes (apytikriai žinoma 180 gyvenviečių), bet kaimo bendruomenė neturėjo jokių teisių tvarkyti šias žemes. Jeigu galima teigti, kad neprivilegijuotų verslų atstovai įdirbdavo jiems skirtą žemę patys su savo šeimomis, tai diduomenės atstovai (šakinu, marjanu, mudu ir kt.) gaudavo žemes tuo pačiu metu įvairiose gyvenvietėse ir tikriausiai jas įdirbdavo, išnaudodami darbą ankstesnių laikytojų, iš kurių karaliaus valdžia atimdavo žemę už tarnybinių prievolių neivykdymą. Šiame straipsnyje plėtojama mintis, kad greta bendruomeninės žemės, kuri buvo pagrindinis žemės valdymo būdas, ypač svarbų vaidmenį Ugarite vaidino tarnybinis prievolinis žemės valdymas.