Changing competences and professional limits of music teacher activities
| Author |
|---|
Matonis, Vaidas |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2007 | 86 | 111 | 116 |
Muzikinis ugdymas meninės veiklos kontekste pasireiškia gana specifiškai. Kadangi meninės veiklos ribos ir kai kurie jos ypatumai (ypač susiję su technologijos naujovėmis) sparčiai kinta, iškyla ir plėtojamos vis naujos muzikos ir apskritai meno pedagogų rengimo koncepcijos. Keičiantis kultūrinėms situacijoms, įsigalint informacinės visuomenės keliamai gyvenimo strategijai, ga liausiai plintant postmodernistinei ugdymo paradigmai, muzikos mokytojų kompetencijos įgauna kitokį, labiau atitinkantį kintančias sociokultūrines sąlygas, pobūdį. Atsižvelgiant į tokią situaciją pasirenkami kuo tinkamesni kriterijai nustatyti meninės veiklos sričių taksonominę struktūrą, sudarančią naujas sąsajas su muzikos mokytojų kompetencijomis. Meninės (natūralaus irskaitmeninio meno) muzikos mokytojų kompetencijos, susietos su pedagoginėmis, vadybinėmis, tyrėjo ir kultūrinio sąmoningumo ugdytojo kompetencijomis, sudaro pagrindą siekti aukščiausios muzikos, taip pat meno, pedagogų kvalifikacijos, arba vadinamosios excellence in education. Taigi su tomis muzikinio ugdymo formomis, kurios labiausiai lemia muzikinio ugdymo sėkmę, muzikos mokytojai kaip tik turėtų būti susipažinę kuo geriau
Meninės veiklos raida rodo, kaip stichiškaiišsirutuliojęs pirmykštis sinkretiškas menas ima skaidytis į atskiras meno šakas, o susiformavę autonomiškos meno šakos ilgainiui vėl imamos sieti, tik šįkart jau tikslingaiieškant visuminės meno sintezės. Puikus pastarojo atvejo pavyzdys-R. Vagnerio „visuminio meno“ idėja, plėtojama romantizmo menų sąveikos dvasia. Remiantisšiuolaikine metodologija, ontologijos irsemiotikos principais grindžiama visuminio meninio aktyvumo taksonominė struktūra gali padėti muzikos mokytojams nuosekliau įgyvendinti meninio ugdymo tikslus bei meninės veiklos vizijas. Siūlomas modelis grindžiamas meninių ženklų skirstymu į vizualinius, audicinius ir kinestezinius, atveria sąsajų tarp tradicinių muzikos gyvavimo formų ir virtualaus muzikinės veiklos aktyvumo plėtojimo perspektyvas. Kadangi vienas svarbiausių šiuolaikinio ugdymo aspektų yra rengti augančiąją kartą asmeniniam gyvenimui, individo kultūrinio tapatumo formavimaslaikyti nas vienu svarbiausių ar net galutiniu meninio ugdymo mokykloje tikslu. Sisteminė meninio aktyvumo formų analizė turėtų skatinti muzikinio ugdymo teoretikusir praktikus geriau suvokti savo vaidmenį ugdant mokinius bei aktualinant mokymo planus ir asmenines vizijas.
Formed taxonomical structure of artistic areas is linked with the competences of music teachers. Proposed vision of changing music teacher activities is based on a division of artistic signs into visual, auditory and bodily-kinestetic components can open a perspective of developing interrelations both between traditional forms of music and musical activities in the virtual world.