Zur Semantik der durativen und der iterativen Temporaladverbien unter besonderer Berücksichtigung des zeitphilosophischen Konzepts von John McTaggart
| Author |
|---|
Burov, Aleksej |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2014 | 6(1) | 1 | 231 | 238 |
Straipsnio tyrimo objektas – XX a. britų filosofo Johno McTaggarto laiko suvokimo koncepcija. Anot filosofo, laikas neegzistuoja kaip būtis, jis tėra sąmonės iliuzija. Žmogus suvokia laiką dvejopai: kaip santykį praeitis / dabartis / ateitis (vadinamoji „A-seka“) arba kaip santykį anksčiau / vėliau (vadinamoji „B-seka“). Tačiau laikas negali būti suvokiamas betarpiškai. Pažinti laiką įmanoma tik padedant tarpininkui, t. y. tik per kalbą. Straipsnyje keliama hipotezė, kad laiko suvokimas kaip A-seka ir B-seka neatitinka žmogaus laiko suvokimo, užkoduoto kalboje. Remiantis laiko prieveiksmių analize, nustatyta, kad laikas suvokiamas ne vien kaip A-seka ir B-seka. Straipsnyje daroma išvada, kad duratyvinių bei iteratyvinių laiko prieveiksmių semantikoje užkoduota patirtis, pagal kurią laikui būdingas cikliškumas, nepabaigiamumas, o taip pat grįžtamumas į pradinį atskaitos tašką.
The article focuses on the concept of time presented by the 20th-century British philosopher John McTaggart. According to the philosopher, time does not exist in reality but reflects an illusion of the consciousness. It may be conceptualised as the present / past / future (“A series”) or as the relationship of earlier / later (“B series”). However, time cannot be perceived directly; it can be realised only through the medium of language. The hypothesis has been raised that the conceptualisation of time as the A or B series does not coincide with its encoding in language. The analysis of the adverbs under study shows that time is not conceptualised only as the A or B series. The adverbs of duration and frequency may refer to time as a cycle or infinity and imply return to the initial point of departure.