Phonemische, allophonische und lautkombinatorische Interferenzfehler und Ausspracheschwierigkeiten bei deutsche Phonetik Lerneneden Litauern und Polen in Litauen
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2003 | 67 | 60 | 63 |
Pradėjęs mokytis vokiečių kalbos tarimo lietuvis arba Lietuvos lenkas jau turi visiškai susiformavęs gimtosios kalbos artikuliacijos (fonetinę) bazę. Tai nėra sąmoningai perimta sistema, o empirinė struktūra, paremta kalbine aplinka, fonetine klausa bei būtinybe komunikuoti su Įeitais asmenimis. Be to, studentas jau mokykloje būna susiformavęs tam tikrus vokiečių kalbos tarimo ¡gūdžius. Taigi, mokant tarimo, nereikia užmiršti gimtosios kalbos (šiuo atveju lietuvių arba lenkų) Įtakos, jos, kaip pirmojo stereotipo, interferencijos visiems kalbos lygiams (tarp jų ir fonologiniams bei fonetiniams). Siame straipsnyje pateikiami trijų kalbų - lietuvių, lenkų ir vokiečių - artikuliacijos bazių pagrindiniai bruožai ir jų skirtumai. Didaktiniu požiūriu pastarieji yra ypač svarbūs, nes atsiranda nauji garsų tipai, kurių gimtojoje kalboje nėra. Išnagrinėti tik šių kalbų balsiai ir dvibalsiai. Analogiškas straipsnis apie priebalsių sistemų skirtumus bus įteiktas spaudai vėliau.
Palyginus ir priešpastačius lietuvių, lenkų bei vokiečių kalbų balsinių bei dvibalsinių fonemų sistemas buvo nustatyti fonologiniai, alofoniniai skirtumai bei sunkumai lietuviams ir lenkams mokantis vokiečių kalbos balsių ir dvibalsių tarimo. Pasiūlyti būdai, kaip įveikti tų tarimo sunkumus.