Mokytojų rengimas senajame Vilniaus universitete
| Author |
|---|
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2002 | 62 | 152 | 155 |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valstybės švietimo reforma, kurią vykdė 1773m. Įkurta Edukacinė komisija, buvo išskirtinės netgi Europoje Apšvietos epochos kontekste. Neabejotina, kad jos radikalumą skatino nepriklausomybės praradimo grėsmė. Į reformą dėta daug vilčių, tikintis sustiprinti valstybės ekonominę padėti, kartu ir karinį potencialą. Edukacinės komisijos idėjos pasirodė esančios tokios gyvybingos, kad lėmė švietimo raidą ir po krašto inkorporacijos Į Rusijos imperiją. Viena iš svarbiausių sudedamųjų reformos dalių - parengti mokytojus, gebančius dirbti pagal naujus principus formuojamose mokyklose. Kaip tai buvo organizuota Lietuvos Vyriausioje mokykloje, išnagrinėjo J. Račkauskas [9] ir A. Šidlauskas [16], imperatoriškajame Vilniaus universitete - M. Lukšienė [5]. Šio straipsnio tikslas-plačiau aptarti apygardų mokyklų mokytojų rengimo programas ir jų įgyvendinimo eigą. Taip pat kalbama apie Mokytojų instituto (seminarijos), veikusio Vilniaus universitete, auklėtinius. Darbe remtasi ir dokumentais, adresuotais Švietimo ministerijai Sankt Peterburge; dabar jie saugomi Rusijos centriniame valstybės istorijos archyve. Šiandien vykstanti Lietuvos švietimo reforma savaip aktualizuoja istorinę Edukacinės komisijos patirtį
The idea of the higher level learning of teacher in Vilnius University was hold up by the Department of Education (established at 1773). The institute or so-called seminarium was arranged for that purpose at 1783. The total number of students was about 20. All of them were supported by the state payment. The programe of the studies was enlarged by adding the full course of gymnasium disciplines. Many of the postgraduates of the seminarium become the famous in the fields of science and culture of Lithuania