Skaitmeninė geopolitinė konkurencija dirbtinio intelekto amžiuje: Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir Europos Sąjungos vizijos

Abstract

Straipsnyje siekiama pristatyti, kaip skleidžiasi su dirbtiniu intelektu susijusi geopolitinė konkurencija, pasireiškianti skirtingomis vizijomis, diskursyviomis praktikomis ir apibrėžimais. Straipsnyje analizuojami trys šiuo metu aktyviausi DI atžvilgiu vizijas ir globalias ambicijas turintys veikėjai – Kinija, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taikant diskurso analizę aptariami pagrindiniai, jau paskelbti jų DI strateginiai dokumentai, iš kurių matyti, kaip jie supranta ar siekia formuluoti savo vaidmenį technologijų geopolitikoje, kokius iššūkius ar galimybes, susijusias su DI, įvardija, kokį DI valdymo modelį siekia konstruoti. Lyginant turimus rezultatus atskleidžiama, kaip formuojasi tarpusavio įtampos, dažniausiai kylančios dėl skirtingų valdymo modelių supratimo ir siekio jį paversti visuotinai pripažinta ir dominuojančia galia. Šios įtampos pasireiškia per skaitmeninį pasidalijimą, grindžiamą besifor muojančiais skaitmeninės demokratijos ir skaitmeninės autokratijos režimais. Nors visi trys vei kėjai kalba apie bendrų etikos, standartų ar bendradarbiavimo principų svarbą, tačiau skirtingi jų apibrėžimai parodo gilėjančias takoskyras ir būsimas konkurencijos kryptis. The paper aims to discuss how the geopolitical competition related to Artificial Intelligence (AI) can be portrayed through the development of different visions, discursive practices, and definitions. The paper is focused on three actors – China, the EU, and the US – which remain the most active in pursuing their visions and global ambitions with respect to AI development. By employing discourse analysis, the key strategic AI documents of those actors so far released are discussed to reveal how these actors understand their role in the con text of technological geopolitics, what challenges or opportunities they face, and what models of AI governance they construct. Futher comparison of received outcomes shows that mutual tensions have been developing, based on different understandings of AI governance as well as ambitions to be a global and dominant power. These tensions become noticeable through the lenses of digital cleavage, mainly related to establishing different regimes of digital democracy and digital autocracy. Though all three actors discuss common issues of ethics, standards, and cooperation, different definitions of these principles show the tendencies of growing future digital competition.