Специфичное и универсальное в трех формах речи
| Author |
|---|
Яковлева, Эмма |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2011 | 4 | 2 | 115 | 123 |
Tikslas – tipologinių charakteristikų analizė ir polilogo kaip ypatingos kalbos rūšies savarankiško lingvistinio statuso pagrindimas. Pagrindinė užduotis – remiantis monologo, dialogo ir polilogo tipologinėmis charakteristikomis nustatyti, kas bendra ir kas savita kiekvienai iš minėtų kalbos formų. Tiriamoji medžiaga yra spontaniški polilogai. Išnagrinėti pagrindiniai daugiapusės ir dvipusės komunikacijos faktorių skirtumai: 1) kvantitatyvinis; 2) variacinis – vaidmenų; 3) retialiai-aksiališkai adresuotas faktorius (kolektyvinis-individualus kreipimasis); 4) informacinis faktorius (kalbančiojo kalbos aktas, užtikrinantis, kad visi dalyviai žinotų, kokios jo ilokutyvinės funkcijos vykdymas yra nukreiptas į tiesioginius adresatus); 5) konstruktyvinio gavimo faktorius; 6) kognityvinių pozicijų gausos faktorius; 7) deiktikos kintamumo faktorius. Visas tris kalbos formas apibendrinančiu faktoriumi galima manyti esant apeliavimą, o diferencijuojančiu faktoriumi – kvantitavimą.
The present analytical description is devoted to the phenomenon of polylogue. That is the way of research into multilateral communication, characterized with its own features, different from dialogical and monological communication. The aim of report is the analysis of typological characteristics and the substantiation of the independence of a linguistic status of a polylogue as a particular type of spoken language. The main purpose is to determine on the basis of typological characteristics of a monologue, dialogue and polylogue some common and particular features in each type of a spoken language. Reseach has been made on the basis of spontaneons polylogues. The main factors of difference between multilateral and bialateral communication have been investigated: 1)quantative; 2) role-variation; 3) a factor of retial-acsial form of address (collective individual form of address); 4) informative factor (the act of speaking, ensuring the understanding by all participants of communication which illocutive function referred to immediate addressees is being accomplished); 5) factor of constructive reception; 6) factor of multitude of cognitive positions; 7) factor of variable deictics. Appeal could be considered as a form of rapprochement of all three forms of a spoken language, as a factor of differentiation quantitativity could be considered.