Resilience, mental disorders and physical activities – are they connected?
| Author |
|---|
Viliūnienė, Rima |
Hilbig, Jan |
Žilinskienė, Ramunė |
Šapurova, Viktorija |
Gritėnienė, Teresė |
Danilevičiūtė, Vita |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 2 | 63 | 68 |
Physical activity has been consistently shown to be associated with improved physical health, life satisfaction, cognitive functioning and psychological well-being. Physically active people have less complaints on bad mood, anxiety, emotional stress symptoms, depression and have higher self-confidence. Resilience, as an ability to withstand and rebound from crisis and adversity, has become a conceptual umbrella for protective factors and processes involved in preservation of mental health despite the exposure to adversity that significantly increases the probability for psychopathology. A plethora of protective factors has been identified. These factors have generally been divided into three overarching categories of 1) personal dispositions, 2) family cohesion and 3) external social support from outside the family. The aim of this study was to analize the impact physical activity has on resilience to mental disorders as well as symptoms of depression and anxiety. Two questionnaires were used: 1. Resilience Scale for Adults (RSA), which consisted of the 6 factors: (1) Perception of self, (2) Planned future, (3) Social competence, (4) Structured style, (5) Family cohesion and (6) Social resources. 2. Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS) is a self-assessment screening questionnaire and provides information on the potential presence as well as the severity of anxiety and/or depression disorders. Two groups of female students were tested twice using RSA and HADS scales. The main group consisted of 75 female students (age 19-24) attending fitness aerobics workouts (2 months, 2 times per week for 1 hour). In order to determine possible changes 37 participants were retested. 28 female students serving as a control group (not engaged in regular aerobics) were tested twice with an interval of 2 months. In the main group the overall mean score of RSA increased (180.35 to 185.35 (p= 0.061)). The overall mean as well as separate anxiety and depression scores of the HADS measure decreased. A tendency opposite to changes in the aerobic group was observed in the control group. The overall mean score of RSA decreased (185.17 to 182.88 (p= 0.342)). Decrease in resilience scores was led by an increase in the overall mean and separate anxiety and depression scores of the HADS measure. Results observed suggest regular physical acitivity to have a positive effect on resilience lead by a decrease in depression and anxiety symptoms.
Fizinis aktyvumas siejamas su geresne fizine sveikata, pasitenkinimu savo gyvenimu, psichologine gerove. Fiziškai aktyvūs žmonės rečiau skundžiasi bloga nuotaika, nerimastingumu, emocinio streso simptomais, depresija, jiems būdingas didesnis pasitikėjimas savimi. Atsparumas – kaip gebėjimas atsilaikyti prieš krizę ir nelaimes, atsitiesti po jų – pastaruoju metu tapo koncepcija, vienijančia apsauginius veiksnius ir procesus, padedančius išsaugoti psichinę sveikatą nepaisant nepalankių veiksnių, smarkiai didinančių psichopatologijos tikimybę. Yra nemažai apsauginių veiksnių, kurie bendrai skirstomi į tris tarpusavyje susijusias kategorijas: 1) asmens psichologiniai ypatumai; 2) šeimos palaikymas ir sutelktumas; 3) išorinės paramos struktūros. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti fizinio aktyvumo poveikį atsparumui bei depresijos ir nerimo simptomams. Naudoti du klausimynai: pirmasis – Atsparumo skalė suaugusiesiems (RSA, Resilience Scale for Adults), joje buvo išskirti šeši veiksniai: 1) savęs suvokimas, 2) ateities planavimas, 3) socialinė kompetencija, 4) struktūravimo stilius, 5) šeimos palaikymas ir sutelktumas, 6) socialiniai ištekliai; antrasis – Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS, Hospital Anxiety and Depression Scale) – savęs įvertinimo klausimynas, kuriuo gaunama informacija apie potencialų nerimo ir / arba depresijos simptomų buvimą ir jų stiprumą. Tyrime dalyvavo dvi merginų studenčių grupės, kurios du kartus buvo ištirtos naudojant RSA ir HADS skales. Pagrindinę tiriamųjų grupę sudarė 75 studentės (19–24 metų amžiaus), jos du mėnesius du kartus per savaitę lankė aerobikos pratybas. Siekiant įvertinti galimus pokyčius, 37 dalyvės buvo testuotos dar kartą. Kontrolinę grupę sudarė 28 studentės (reguliariai nesportuojančios, aerobikos nelankančios), jos buvo testuotos du kartus dviejų mėnesių intervalu. Pagrindinės grupės bendrasis RSA įverčių vidurkis išaugo nuo 180,35 iki 185,35 (p = 0,061), HADS anketos bendrasis vidurkis, taip pat ir atskiri nerimo bei depresijos įverčiai sumažėjo. Priešingos tendencijos pastebėtos kontrolinės grupės abiejų klausimynų rodiklių. Bendrasis RSA įverčio vidurkis sumažėjo nuo 185,17 iki 182,88 (p = 0,342), o HADS anketos bendrasis vidurkis, taip pat ir atskiri nerimo bei depresijos įverčiai išaugo. Gautieji tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį atsparumui, taip pat daro įtaką ir depresijos bei nerimo simptomų mažėjimui.