Наименования преступлений и наказаний в Статутах Великого Княжества Литовского (1529, 1566,1588 гг.)
| Author |
|---|
Власова, Татьяна |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2011 | 4 | 2 | 206 | 217 |
Vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dalykinės raštijos paminklų – trijų redakcijų Statutas (1529, 1566, 1588). Jis parašytas to laikotarpio terminija „rusų“ kalba, kuri keletą šimtmečių buvo oficialioji LDK valstybės kalba. Šis raštijos paminklas svarbus XVI a. „rusų“ (baltarusių–ukrainiečių) literatūrinės rašytinės kalbos įvairių kalbinių ypatybių, tarp jų ir leksikos, tyrimuose. Būtent leksikos lygmuo labiausiai atspindi įvairius politinius, ekonominius ir kultūrinius tautų ryšius šioje valstybėje ir su kitomis šalimis. Šio paminklo leksika tematiniu požiūriu gana įvairi, tačiau kadangi tai feodalinės teisės įstatymų kodeksas, teisinė leksika jame plačiai atsispindi. Straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojama leksinė–teminė žodžių grupė, susijusi su įvairių nusikaltimų (bendrieji nusikaltimų pavadinimai ir specifiniai pavadinimai atskiriems gyvenimo atvejams), nusikaltėlių ir bausmių pavadinimais. Atkreipiamas dėmesys į nagrinėjamos leksikos bendrybes ir skirtybes trijose Statuto redakcijose, atskirų redakcijų specifiką ir skolinius. Išanalizuota medžiaga leidžia teigti, kad Statuto leksikos sudėtyje sutinkama nemažai šios leksinės–teminės grupės žodžių. Lyginamoji analizė rodo, kad Antrajame (1566) ir ypač Trečiajame (1588) Statutuose, didėjant jų apimčiai ir atsirandant naujiems straipsniams, nagrinėjama teminė žodžių grupė pasipildo naujais terminais, dažniausiai skolinių dėka. Nemaža dalis žodžių, fiksuojamų trijose Statuto redakcijose, buvo jau žinoma senovinėje rusų kalboje (dažniausiai tai daugiareikšmiai žodžiai), kitą leksikos dalį sudaro saviti senosios baltarusių ir senosios ukrainiečių kalbų žodžiai; iš skolinių dažniausiai sutinkami leksiniai polonizmai arba polonizmai–germanizmai, polonizmai–lotynizmai. Būdingi analizuojamos leksinės–teminės žodžių grupės bruožai – daugiareikšmiškumas (tie patys žodžiai gali reikšti ir nusikaltimus, ir bausmes), vienašaknių žodžių poros, susijusios su nusikaltimų ir nusikaltėlių pavadinimais, sinonimiškumas, susijęs su įvairios kilmės žodžiais, bei leksiniai dupletai. Visa tai rodo, kad XVI a. šios srities terminija dar nebuvo galutinai nusistovėjusi, o Statuto redakcijos atspindi vieną iš jos formavimosi etapų. Nepaisant to, reikia pabrėžti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas kaip įstatymų kodeksas yra pakankamai tobulas savo laikmečio fenomenas.
One of the most important monuments of juridical-legal literature in the Grand Duchy of Lithuania is the Statute (its three editions: 1529, 1566, 1588), the code of feudal law written in the “Rusian” language, which for several centuries was used as the chancery/office language in the country. This document is very important for research on the lexis and other linguistic aspects of 16th-century literary Belorussian and Ukrainian, because the lexical layer best reflects the GDL’s political, economic and cultural relations with other countries. The lexis of the Statute is thematically quite diverse, but the legal-juridical vocabulary in this code of feudal law is the richest. In the article, using the comparative method, the thematic-lexical cluster of words denoting or defining crimes, criminals and forms of punishment is analysed. The common features of this lexis, its specific traits and loanwords in the three editions are identified. The analysis shows that the Statute contains both common and specific words and terms naming various life situations, crimes, offenders and punishments. In the second (1566) and especially the third (1588) edition, which became more extensive due to new or supplementary articles, this thematic-lexical cluster was enriched with new terms, most often loanwords. From the point of view of origin, the lexis shows items inherited from Old Russian (often polysemous), from Old Belorussian and Ukrainian (with specific word-formation), as well as borrowings – mostly Polonisms, but also Polonism–Germanisms and Polonism–Latinisms. A distinctive feature of this lexical cluster is polysemy: the same words can denote both crimes and types of punishment. There are also pairs of short words for crimes and criminals, synonymic doublets of different roots expressing the same concept, and word-formation variants. The analysis confirms that in the 16th century terminology in this field had not yet been standardised, and the three editions of the Statute reflect particular stages in the formation of legal-juridical terminology. Thus, besides its legal value, the Statute is a unique linguistic phenomenon of its time.