Už ar prieš reformas: Ketverių metų seimo nutarimų įgyvendinimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietuose 1789–1792 metais

Abstract

Remiantis prielaida, kad reformų akceptaciją lokalinėje erdvėje geriausiai atspindi reformų įgyvendinimo tempai ir mastas, straipsnyje aptariamas Ketverių metų seimo nutarimų, reformavusių valstybės administracinę (naujų pavietų steigimas) ir teismų sistemą (žemionių teismų įkūrimas), realizavimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietuose. Siekiant atskleisti reformų įgyvendinimo spartą, remiamasi duomenimis apie dūmų ir gyventojų surašymą, žemvaldžių (žemionių) knygos įvedimą, ribų komisijų įsteigimą ir bajorijos savivaldos institucijų formavimą naujai įkurtuose pavietuose. Prieinama prie išvados, kad Ketverių metų seimo nutarimų įgyvendinimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietuose 1789–1792 m. sulaukė didelio bajorijos palaikymo ir vyko sklandžiai. Nebuvo nė vieno įstatymo, kurį lokalinė pavietų bajorija būtų boikotavusi ar sąmoningai vilkinusi jo įgyvendinimą. On the assumption that the acceptance of reforms in local territories is best reflected by the speed and scale of their implementation, this study researches how the resolutions of the Four-Year Sejm concerning the administrative system, i. e. the establishment of new pavietai (an administrative district in Poland, Lithuania, Ukraine), and legal system, i. e. the establishment of landowners’ law system, were carried out in the pavietai of the Grand Duchy of Lithuania. The speed of the reforms is measured by the data amassed from citizen and Duma census, introduction of Landowners’ Book, establishment of delineation commission and the formation of noble-men’s self-government in the newly established pavietai.The conclusion is drawn that the decisions of the Four-Year Sejm (1789–1792) were supported by the local nobility and were implemented smoothly. No legal act was boycotted, or its implementation delayed, by the nobility.