Nikolajus Bucharinas: versija

Abstract

Straipsnyje analizuojama mokslinė bei populiarioji šiuolaikinė rusų ir Vakarų autorių literatūra, skirta vienam svarbiausių Tarybų Sąjungos istorijos laikotarpių – stalinizmo laikotarpiui. Tyrinėtojus labiausiai domina represijų klausimai: kiek jos buvo pagrįstos, kas tapo represijų aukomis, o kas ir kodėl tapo budeliais. Paskutinį dešimtmetį rusų literatūroje dažnai keliamas klausimas, kiek yra pagrįstas visuomenės sąmonėje įsigalėjęs trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių tarybinių, partinių, karinių, visuomenės ir kultūros veikėjų skirstymas į aukas ir budelius. Straipsnio autorė vieno žymaus veikėjo – Nikolajaus Bucharino – pavyzdžiu pagrindžia teiginį, kad ne visi dešimtmečiais aukomis laikomi žmonės buvo aukos. The article analyses scientific and popular contemporary literature of Russian and Western authors dedicated to one of the key periods in the Soviet Union – Stalinian period. Researchers are mostly interested in the issues of repressions: to what extent they were based on true evidence, who became the victims of repressions, who became the executioners and why. In the latter decade, the Russian literature has often raised a question to what extent the division of Soviet, party, military, public and cultural figures of the 1920s and 1930s into victims and executioners embedded in the public consciousness is justified. The author of the article uses the example of the famous figure – Nikolai Bukharin – to justify the statement that not all individuals considered victims throughout decades were actually victims.