Akademinio jaunimo mokymosi aktyvumas

Abstract

Optimalūs mokymosi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo proceso dalyviai noriai ir aktyviai stengiasi išmokti naują pamokos medžiagą, suprasti užduoties esmę. Rengiant kūno kultūros ir sporto specialistus bei sprendžiant naujus kūno kultūros ir sporto bei sveikatos ugdymo uždavinius, mokymo procese aktualu taikyti aktyvaus mokymo metodus. Straipsnyje siekiama nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius didesnį studentų mąstymo intensyvumą per paskaitas, taikant netradicinius mokymo metodus. Remiantis atlikta analize, galima teigti, kad studentų aktyvumą didina aktoriniai pedagogo gebėjimai, mokėjimas bendrauti, pažinti ir suprasti ugdytinius. Taikant mokymo metodus, skatinančius aktyvumą, studentai ima analizuoti pedagoginius reiškinius išsamiau, kaip tam tikrą tarpusavyje susijusių, subordinuotų elementų sistemą. Jie geriau įsisąmonina išmoktą medžiagą, mokosi rasti priežastinius ryšius tarp įvairių abstrakčių reiškinių. Tai kelia studentų susidomėjimą dėstomuoju dalyku, taip pat leidžia noriai kartoti medžiagą. Taikant tradicinius ir netradicinius mokymo metodus, studentai aktyviau dirba, geriau suvokia dėstomojo dalyko esmę, stiprėja jų bendravimo įgūdžiai, ugdomas savarankiškumas ir kūrybiškumas.