Catholic social teaching about economic development
| Author |
|---|
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2003 | 11(39) | 127 | 144 |
Katalikų socialiniame mokyme teigiama, kad pagrindinis ekonominės plėtros faktorius yra pats žmogus, galintis laisvai veikti visuomenėje, taip pat ekonominių teisių apsauga bei saviraiškos galimybė, kuri yra būtina socialiniam ir ekonominiam visuomenės gyvenimui. Taip pat paminėtini kiti elementai, sudarantys darnios ekonominės plėtros terpę: visuotinio solidarumo principo laikymasis ir visuomenės ekonominiame gyvenime, ir pasaulio tautų bendradarbiavime; subsi- diarumo principas, saugantis nuo monopolistinės ekonomikos kūrimosi bei ginantis dirbančiųjų teises valstybės įstatymais. Šie principai skirti bendrojo gėrio kūrimui visuomenėje. Bažnyčia yra svarbus socialinio ir ekonominio visuomenės gyvenimo veiksnys, skatinantis autentišką žmogaus vystymąsi ir saugantis žmogiškojo asmens orumą religinio bei moralinio asmens ir visuomenės matmens akcentavimu.
As Catholic social teaching indicates, the main factor for economic development is the human person with freedom to act in a society, protection of economic rights and abilities for self-expression necessary for the socio-economic life of a community. There are also elements to which sound economic development belongs: the principle of global solidarity toward economic life in a society itself and among nations in the world, and the principle of subsidiarity which guards against monopolistic economics and secures the rights of employers through governmental policies. These principles arc directed toward shaping the common good of human society. The Church is the necessary actor in the socioeconomic life of society, promoting authentic development and guarding the dignity of the human person by emphasizing the religious-moral interpretation of the human person and society.