Preikša, Žydrūnas

Darbo tikslas: nustatyti Lietuvoje augančių Chaenotheca genties kerpių ekologines buveinių sąlygas. Šiam tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai: 1. Įvertinti Chaenotheca genties kerpių pasiskirstymą pagal substrato ypatumus; 2. Įvertinti pagrindinius aplinkos veiksnius darančius įtaką Chaenotheca genties kerpių augimui. Tyrimo metodai: Tyrimas atliktas 41-oje Lietuvos vietoje, kurioje rastos ir identifikuotos Chaenotheca genties kerpės. Kiekvienam rastam individui fiksuoti 8 substrato ir aplinkos rodikliai: substrato tipas; medžio, ant kurio auga kerpė (forofito), kamieno apimtis; forofito gentis; forofito būsena; kerpės augimo kryptis pasaulio šalių atžvilgiu; kamieno apšviestumas; aplinkos ir buveinės tipai. Tyrimo rezultatai: tyrimo metu rastos 8-ios Chaenotheca genties rūšys (iš 16-os registruotų Lietuvoje) augančios ant 131 skirtingo substrato. Dažniausiai šios genties kerpės aptiktos augančios ant medžio žievės substrato, rečiau – ant medienos ir dirvožemio. Pagal tyrimo duomenis šios genties kerpės vidutiniškai stebėtos ant 205 cm kamieno apimtį turinčių medžių. Kiekviena Chaenotheca rūšis pasižymi savitu prisitaikymu prie tam tikrų medžių genčių: C. phaeocephala dažniausiai rasta auganti ant ąžuolų (Quercus spp.), C. ferruginea – pušų (Pinus spp.) kamienų, kitos rūšys kaip C. trichialis bei C. brachypoda, pasižymėjo didesniu plastiškumu skirtingoms medžių rūšims. Taip pat, stebėta rūšių tendencija augti pavėsingose vietose, kur apšviestumo vidurkis siekia 20%, o daugiau nei pusė (64%) visų kerpių stebėtos augančios šiaurės, rytų ir šiaurės rytų kryptimis, kuriose didesnė kamieno paviršiaus santykinė drėgmė sietina su jų polinkiu augti drėgnesnėje aplinkoje. Chaenotheca genties kerpės – miškingų vietovių „mėgėjos“, labiau linkusios įsikurti miško pakraščiuose.

Darbe tiriama segetinė flora intensyvios ir ekologinės gamybos ūkininkavimo sąlygomis. Tyrimo objektas: segetinė flora, auganti intensyvioje žemės ūkio gamybos sistemoje Vilkaviškio rajone ir ekologinėje- Šakių rajone. Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingų žemės ūkio gamybos sistemų įtaką segetinės floros rūšinei įvairovei ir gausai. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ir palyginti segetinės floros rūšinę įvairovę skirtinguose žemės ūkio gamybos sistemų plotuose 2023– 2024 m. 2. Palyginti segetinės floros gausą skirtinguose žemės ūkio gamybos sistemų plotuose 2023– 2024 m. Tyrimo metodai: siekiant ištirti segetinės floros rūšinę įvairovę ir gausą skirtingose žemės ūkio gamybos sistemose, buvo tiriami 4 intensyvaus ūkininkavimo laukai ir 6 ekologinio ūkininkavimo laukai. Tyrimai atlikti maršrutiniu būdu, einant ilgiausia esama lauko atkarpa, kuri skaidoma į laukelius po 100 m. Kiekvienas laukelis aprašomas atskirai naudojantis Braun-Blanquet augalijos gausos-padengimo skale. Tyrimai buvo atliekami 2023– 2024 stebėjimo metais po du kartus: vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Pirminiam duomenų aprašymui naudota „Microsoft Excel“ programa. Duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa „Statistica8“. Tyrimo rezultatai: Segetinės floros rūšinė įvairovė intensyvios žemės ūkio gamybos sistemoje, kuriame rasta 45 rūšys, buvo didesnė nei ekologinės, su 43 rūšimis, tačiau vidutinė segetinės floros rūšinė įvairovė ekologinės žemės ūkio gamybos ūkyje buvo 1,8 karto didesnis nei intensyvios žemės ūkio gamybos sistemoje (atitinkamai 13,3 ir 7,4). Intensyvios žemės ūkio gamybos sistemoje, auginamose pasėliuose didžiausia rūšinė įvairovė buvo pupose – vidutiniškai po 13 piktžolių rūšių, o mažiausia žieminiuose kviečiuose – 3. O ekologinės žemės ūkio gamybos sistemoje, didžiausia rūšinė įvairovė buvo dobilų-motiejukų mišinyje – 17,6, o mažiausia avižų-žirnių mišinyje –11,1.Vegetacijos periodas segetinės floros gausai, intensyvios gamybos žemės ūkio sistemoje, neturi didelės įtakos: vegetacijos pradžioje gausa siekė 1,4 balo, o vegetacijos pabaigoje apie 1,5 balo. O ekologinės žemės ūkio gamybos sistemoje vegetacijos laikas turėjo ypač reikšmingą įtaką, kai vegetacijos pradžioje gausa siekė apie 1,8 balo, o vegetacijos pabaigoje jau net 4,3, t. y. 2,5 balo daugiau. Palyginus segetinės floros gausą tarp skirtingų žemės ūkio gamybos sistemų, skirtingais vegetacijos tarpsniais, nustatyta, kad šis veiksnys daro reikšmingą įtaką segetinės floros gausai.

Tyrimo atlikimo vieta: Kurtuvėnų regioninis parkas. Tyrimo objektas: Kurtuvėnų regioninio parko teritorijos gegužraibinių (Orchidaceae) augalų populiacijos. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti gegužraibinių (Orchidaceae) augalų rūšių buveinių pasirinkimą Kurtuvėnų regioniniame parke. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti gegužraibinių šeimos augalų įvairovę Kurtuvėnų regioniniame parke; 2. Nustatyti Kurtuvėnų regioniniame parke aptinkamų gegužraibinių šeimos augalų esamų buveinių sąlygas; 3. Palyginti gegužraibinių šeimos augalų, aptinkamų Kurtuvėnų regioniniame parke, istorinius duomenis su esama situacija. Tyrimo metodai: tyrimai buvo atliekami Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje 2023 m. – 2024 m. nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. Tyrimo tikslas – nustatyti Gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų rūšių buveinėms svarbius parametrus. Duomenys imti iš Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenų bazės, dalis duomenų surinkti lauko tyrimo metu ir nustatyti buveinėms svarbūs parametrai bei rastų augalų gausa. Tyrimų bareliai buveinėse pasirinkti reprezentatyviose vietose. Individai skaičiuoti vienetais 1 m 2 barelyje. Vertinti parametrai: vietos apšviestumas, medžių lajos susivėrimas A1 ir A2 arduose, žolių bei samanų ardų padengimas procentais. Duomenys apdoroti STATISTICA ir MS EXCEL kompiuterinėmis programomis. Tyrimo rezultatai: atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Kurtuvėnų regioniniame parke 2023 m. aptikta 17 gegužraibinių šeimos augalų rūšių, o 2024 m. 20 rūšių. 13 užfiksuotų 4 gegužraibinių šeimos augalų rūšių yra saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kitos aptiktos 7 rūšys yra priskiriamos dažnoms rūšims ir iš sąrašo išbrauktos. Todėl naujesnių duomenų apie šių augalų paplitimą nėra, jos neregistruojamos saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Tyrimo metu nustatyta, kad didėjant lajos susivėrimui nuo 35% iki 60% ir sumažėjus žolių padengimui nuo 75 % iki 55 % gegužraibinių šeimos augalų gausa padidėjo apie 4 kartus. Tačiau mažesnis negu 55 % ir didesnis negu 75 % žolių padengimas reikšmingos įtakos gegužraibinių augalų gausai neturėjo. Nustatyta, kad 2023 – 2024 m. duomenis lyginant su istoriniais duomenimis, 12 rūšių augaviečių skaičius sumažėjo, 2 rūšių – padidėjo. Didžiausia augalų mažėjimo ir nykimo priežastis – tiesioginis buveinių naikinimas, pelkių sausinimas, užžėlimas žolėmis, nendrėmis, krūmais bei medžiais, miškų kirtimai ir natūralių pievų pavertimas kultūrinėmis.

Magistrо studijų baigiamajame darbe tiriama ir analizuоjama stambi negyva mediena, esanti Dubravоs miškо ūkinės paskirties medynuоse. Darbо tikslas – išanalizuоti negyvоs medienоs pasiskirstymą įvairaus amžiaus ir rūšinės sudėties miškuоse. Darbо оbjektas – negyva mediena Dubravоs miške. Darbо metоdai. Tirti miškо sklypai yra priskirti patikėjimо teisę valdyti VĮ valstybinės miškų urėdijоs, Dubravоs padaliniо, Vaišvydavоs girininkijai. Tyrimams atrinkti ketvirtоs miškų grupės ūkiniai sklypai. Tyrimо duоmenys buvо atliekami nuо 2022 spaliо mėnesiо iki 2023 kоvо mėnesiо. Sklypai buvо atrenkami pagal amžiaus grupes ir vyraujančių medžių rūšį. Sklypuоse buvо inventоrizuоjama stambi negyva mediena – sausuоliai, stuоbriai ir virtuоliai, ne plоnesni nei 15 cm diametras. Stuоbriu laikоmas nulūžęs medis, kuriо aukštis nuо šaknies kakleliо daugiau nei 0,5 m. Kiti negyvоs medienоs tipai, tоkie kaip kelmai buvо skaičiuоjami vienetais. Darbо rezultatai. Nustatyta, kad kai kuriuоse sklypuоse negyvоs medienоs kiekis nesiekė nei 1 m 3 /ha, о didžiausias negyvоs medienоs kiekis (daugiau nei 20 m3 /ha) rastas brandžiame beržyne. Negyvоs medienоs tūris ir kiekis brandaus amžiaus medynuоse statistiškai reikšmingai didesnis, nei pribręstančiо amžiaus medynuоse. Nustatyta, kad eglynuоse vidutinis negyvоs medienоs tūris yra statistiškai reikšmingai didesnis nei pušynuоse ir eglynuоse. Pagal negyvоs medienоs tipų prоpоrcinį pasiskirstymą tiek pušynuоse, tiek eglynuоse visоse amžiaus grupėse didžiąją dalį negyvоs medienоs tipų sudarо sausuоliai, antrоje vietоje virtuоliai, mažiausiai rasta stuоbrių. Didžiausias kelmų kiekis rastas eglynuоse, net 42% . Pušynuоse 32% kelmų. Mažiausiai rasta beržynuоse - 26%. Raktažоdžiai: negyva mediena, irimо stadija, sausuоliai, stuоbriai, virtuоliai.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami medžio mikrobuveinių tyrimai skirtingų amžiaus klasių ir rūšinės sudėties medynuose. Mikrobuveinės užima itin svarbų vaidmenį biologinės įvairovės išsaugojimo bei klimato kaitos švelninimo kontekste, todėl atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, joms skiriamas didelis dėmesys tvarkant tiek ūkinius, tiek saugomų teritorijų miškus. Tyrimo objektas: medžio mikrobuveinės VĮ VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijos įvairios rūšinės sudėties ir amžiaus klasių medynuose. Tyrimo tikslas: įvertinti medžio mikrobuveinių gausą ir charakteristiką skirtingos rūšinės sudėties ir amžiaus klasių medynuose VĮ VMU Kuršėnų regioniame padalinyje, Gruzdžių girininkijoje. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti medžio mikrobuveinių gausumą įvairios rūšinės sudėties medynuose.
2. Įvertinti medžio mikrobuveinių gausumą skirtingų amžiaus klasių medynuose.
3. Atlikti lyginamąją analizę medžio mikrobuveinių gausumo nustatymui medynuose ir plynose kirtavietėse.
4. Išanalizuoti medžio mikrobuveinių tipų gausumą ir pasiskirstymą plynose kirtavietėse. Tyrimo metodika: tyrimui buvo pasirinkti miško sklypai esantys VĮ VMU Kuršėnų regionino padalinio, Gruzdžių girininkijoje. Mikrobuveinėms atpažinti ir nustatyti buvo naudojamas katalogas, kurio tikslas integruoti biologinės įvairovės svarbą į miškotvarką. Kataloge pateikiamos sugrupuotos mikrobuveinės pagal jų charakteristiką. Tiesioginio stebėjimo duomenų rinkimui buvo naudojamos žerglės ir žiūronai. Gauti duomenys buvo apdorojami ,,Microsoft Excel“ programa. Vertinant skirtumus tarp kintamųjų, buvo atliekama statistinė analizė programos ,,Statistica“ pagalba. Tyrimo rezultatai: didžioji dalis mikrobuveinių buvo rasta ant drebulės medžių 33,77%, mažiausiai ant liepų, vos 0,66%, galima teigti, kad mikrobuveinių pasiskirstymui įtakos turi medžių rūšys. Didžiausias kiekis mikrobuveinių hektare, pagal tyrimo duomenis, buvo inventorizuotas brandžių medynų sklypuose ir vidutinškai siekė 9,64 vnt./ha.

Tyrimo atlikimo vieta: Asvejos ežeryno buveinių apsaugai svarbi teritorija. Tyrimo objektas: ES Buveinių direktyvos II priedo rūšys. Tyrimo tikslas: ištirti ES Buveinių direktyvos II priedo rūšis Asvejos ežeryno buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje ir palyginti jas su istoriniais duomenimis. Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti istorinę informaciją apie pasirinktas rūšis esančias Asvejos ežeryno buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje.
2. Ištirti atrinktų ES Buveinių direktyvos II priedo rūšių paplitimą ir būklę Asvejos ežeryno BAST 2021 metais.
3. Įvertinti rūšių pasikeitimus ir palyginti 2021 metų duomenis su istorine informacija. Tyrimo metodika: maršrutiniu būdu bei naudojant gaudykles patikrinti senas radavietes, nufotografuoti aptiktas rūšis, jų buveines ir parengti rūšių paplitimo žemėlapius. Tyrimo rezultatai: Pasitelkus Saugomų rūšių informacinės sistemos informaciją, Asvejos ežeryno BAST aptiktos 9 rūšys: vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus), šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), plačioji dusia (Dytiscus latissimus), dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus), purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus), auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina). Rūšių gausumas ir būklė tirtoje teritorijoje dažniausiai priklausė nuo buveinės sąlygų. Iš aptiktų rūšių 1 rūšies radaviečių skaičius padidėjo, 2 rūšių – nepasikeitė, 6 rūšių – sumažėjo. Nustatyta, jog didžiausia rūšių mažėjimo priežastis per tankaus krūmų bei medžių ardų projekcinio padengimas. Norint užtikrinti optimalias buveinių sąlygas retoms rūšims reikia palaikyti buveinės ūkinį rėžimą neleidžiant radavietėms apaugti krūmais ir medžiais.

Darbe tiriami Vištyčio regioniniame parke augantys retieji ir saugomi Raudonosios knygos augalai. Darbo tikslas- ištirti Lietuvos raudonosios knygos induočių augalų populiaciją ir būklę, augančių Drausgirio gamtiniame rezervate ir Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje ir gautus duomenis palyginti su ankstesnių metų Vištyčio regioninio parko direkcijos duomenimis. Darbo metodai- maršrutiniu būdu apžvalgyti Drausgirio gamtinio rezervato ir Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio teritoriją, išanalizuoti augalo buveinę ir sudaryti radaviečių paplitimo žemėlapius. Darbo rezultatai- atliekant tyrimus buvo naudojamasi Vištyčio regioninio parko direkcijos 1998 m ir 2015 m. duomenimis, augalų paplitimo žemėlapiais. Naudojantis turima informacija Drausgirio gamtiniame rezervate buvo tiriamos 6 Lietuvos Raudonosios knygos induočių augalų rūšys: paprastais kardelis (Gladiolus imbricatus), sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica), miškinis eraičinas (Festuca altissima), europinis miežvienis (Hordelymus europaeus), retažiedė miglė (Poa remota) ir plačialapis begalis (Laserpitium latifolium), o Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje rastos šios 4 rūšys: miškinis eraičinas (Festuca altissima), europinis miežvienis (Hordelymus europaeus), gebenė lipikė (Hedera helix) ir plačialapis begalis (Laserpitium latifolium). Augalų būklė ir jų gausumas daugiausiai priklausė nuo buveinių sąlygų. Iš tirtų augalų rūšių, 1 rūšies augaviečių skaičius sumažėjo, 1- išliko panašus, o 4 išliko toks pat ir 1- padidėjo. Nustatyta, kad didžiausia grėsmę augalams išnykti kelia augaviečių apaugimas medžiais ir krūmais, žolių susivėrimas bei vandens lygio svyravimai. Norint užtikrinti palankias sąlygas retiems bei nykstantiems augalams reikia palaikyti didesnius atvirų erdvių plotus, saugoti atitinkamus plotus nuo užžėlimo, reguliuoti bebrų skaičių.

Tyrimas atliktas 2019 – 2021 metais 20-yje Lietuvos rajonų, taip padengiant kurapkos (Perdix perdix) geografinę populiacijos sklaidą šalyje. Tyrimo objektas – nacionalinė kurapkų populiacija. Tyrimo tikslas – įvertinti kurapkos populiacijos būklę bei paplitimą Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: nustatyti nacionalinę kurapkų (Perdix perdix) populiacijos būklę, jos referencinį dydį ir geografinį paplitimą šalyje; nustatyti kurapkų veisimosi buveinės pasirinkimo koreliaciją su kraštovaizdžio struktūromis; Nustatyti šaltų ir šiltų žiemų poveikį kurapkų gausai.

The Survey 2019 – 2021 carried out in twenty Lithuanian regions covered geographical distribution of the population of gray partridges (Perdix perdix). The Survey object: the national population of gray partridges. The Survey aim: to assess the population status and distribution in Lithuania, to identify impact of climatic conditions on the national and regional population analysing the data beyond different winter conditions. Objectives of the Survey: to identify the status of gray partridges nationally, its reference size; to identify the geographical distribution in the country; to identify interrelation between breeding habitats and the number of landscape elements; to identify an impact of winter climatic conditions on abundance in the country.

Tyrimo objektas – VĮ VMU Rokiškio regioninio padalinio Europos Bendrijos svarbos buveinės: 9010 vakarų taiga, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai ir ūkinių miškų medynai. Tyrimo tikslas – ištirti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių komponentus: stambią negyvą medieną ir medyno taksacinius rodiklius. Tyrimo metodai – tiriamuose plotuose išskiriami 500 m2 ploto bareliai. Įvertinami medyno taksaciniai rodikliai: amžius, aukštis, skalsumas, rūšinė sudėtis. Matuojama stambi negyva mediena, didesnio nei 15 cm skersmens mediena: virtuoliai, stuobriai ir sausuoliai. Nustatoma medžio rūšis, suirimo stadija. Galiausiai duomenims susisteminti buvo naudojama „Microsoft Excel“ programa. Duomenims analizuoti buvo naudojama „STATISTICA“ programa. Tyrimo rezultatai – Stambios negyvos medienos Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse vidutiniškai buvo aptikta tris kartus daugiau nei ūkiniuose miškuose - 36,5 m3/ha. Taip pat Valstybiniuose miškuose negyvos medienos buvo dvigubai daugiau nei privačiuose miškuose. Tirtuose sklypuose vyravo spygliuočių medžių negyva mediena kuri sudarė 64 % vos tirtos negyvos medienos. Negyvos medienos išsidėstymas pagal suirimo stadijas buvo labai netolygus. Vyravo II suirimo stadijos mediena, jos vidutiniškai buvo aptinkama 12,6 m3/ha. Mažiausiai buvo aptinkama I ir V stadijos medienos. Seniausi tirti medynai buvo vakarų taigos buveinėse jų vidutinis amžius buvo 109 m. Aukščiausi medynai buvo žolių turtingų eglynų buveinėje. Tankiausiai padengti traku taip pat buvo žolių turtingi eglynai jų vidutinis padengimas buvo 53 %.

Darbo objektas – Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio, Baisogalos ir Gudžiūnų girininkijų valstybiniuose miškuose esančios kertinės miško buveinės, Europos Bendrijos svarbos buveinės ir IVa miškų grupės medynai. Darbo tikslas - Nustatyti negyvos medienos kiekybinį ir kokybinį pasiskirstymą kertinėse miško buveinėse, Europos Bendrijos svarbos buveinėse ir IVa grupės ūkiniuose miškuose. Darbo uždaviniai - Įvertinti negyvos medienos kiekybinį ir kokybinį pasiskirstymą kertinėse miško buveinėse, Europos Bendrijos svarbos buveinėse ir IVa miškų grupės brandžiuose medynuose. Įvertinti negyvos medienos tipų pasiskirstymą. Įvertinti negyvos medienos pasiskirstymą pagal augimvietės, medyno rūšinę sudėtį ir negyvos medienos stambumo grupes. Darbo metodai - Negyvos medienos tyrimai buvo atliekami apskaitos barelių metodu. Transektiniai bareliai pasirinkti pagal atskiro sklypo konfigūraciją ir išdėstomi tarp tolimiausių sklypo taškų tiesia linija. Negyva mediena barelyje vertinama nuo transektinės linijos į abi puses po 5 metrus, o pats transektas graduojamas kas 100 metrų, taip gaunant vieno barelio plotą lygų 10 arų. Atliekant lauko darbus, buvo apskaitoma tik stambi negyva mediena, kuriai priskiriami stuobriai, sausuoliai ir virteliai, kurių minimalus skersmuo 1,3 m aukštyje yra ne mažesnis kaip 15 cm. Negyvos medienos lauko darbų metu buvo nustatomi šie rodikliai: medžio rūšis, negyvos medienos tipas, skersmuo, ilgis, aukštis, bei puvimo stadija. Duomenų grupavimui, įvairiems vidurkių skaičiavimams, grafikų ir diagramų braižymui buvo naudojama Microsoft Excel ir Statistica programos. Darbo rezultatai - Vidutiniškai didžiausias kiekis negyvos medienos aptinkamas kertinėse miško buveinėse 4,04 m3/ha, EB svarbos buveinėse buvo nustatyta 3,56 m3/ha, o IVa miškų grupės medynuose aptikta mažiausiai (3,45 m3/ha). Negyvos medienos pasiskirstymas keturiomis puvimo stadijomis yra labai panašus, 1, 2 ir 4 stadijos medienos aptikta po 23 procentus, o 3 šiek tiek daugiau 31 proc. Virteliai užima didžiausią negyvos medienos dalį, jų buvo aptikta 72 proc., o stuobriai ir sausuoliai užėmė po 14 proc. Negyvos medienos rūšinės sudėties pasiskirstymas: eglė (32 proc.), beržas (26 proc.) ir uosis (22 proc.). Daugiausiai negyvos medienos aptinkama Nf (5,6m3/ha) ir Lf (4,5m3/ha) augimvietėse. Suskirsčius negyvą medieną stambumo grupėmis gauta: 15-25 cm skersmens 56 proc., 26-35 cm 33 proc., 36-> 11 proc.