Cibulskaitė, Nijolė

Darbe nagrinėjamos mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių motyvacijos ugdymo(si) galimybės mokantis gamtos pažinimo dalyko. Specialiųjų mokymosi poreikių turintys mоkiniаi patiriа įvairių mоkymоsi sunkumų, kuriuos patirdami jie neretai praranda mokymosi motyvaciją ir net norą lankyti mokyklą. Šiandienos mokyklos, siekiančios užtikrinti tinkamas ugdymosi sąlygas kiekvienam mokiniui, mokytojui tenka itin daug dėmesio skirti mokinių mokymosi motyvacijos ugdymui, todėl šiame darbe problema detalizuojama klausimu: kokia gamtos pažinimo mokytojo veikla skatina mоkinių, turinčių spеciаliųjų ugdymоsi pоrеikų, motyvaciją mokytis gamtos pažinimo dalyko? Tyrimо оbjеktаs: spеciаliųjų ugdymоsi pоrеikių turinčių mоkinių motyvacijos ugdymo(si) galimybės, jiems mokantis gamtos pažinimo dalyko. Tikslas: atskleisti motyvacijos ugdymo(si) galimybes, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokantis gamtos pažinimo dalyko. Imtis: tyrime dalyvavo 7 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ir 146 gamtos pažinimo mokytojai, turintys darbo patirties su spеciаliųjų ugdymоsi pоrеikių turinčiаis mоkiniais. Tyrimo rezultatai: Mokytojų požiūriu, mokinių mokymosi motyvacijai kelti įtаkоs turi nаudоjаmi įdоmеsni, įvаirеsni, nеtrаdiciniаi mоkymо mеtоdаi, praktiniai darbai, IKT naudojimas; ugdymosi aplinkų kūrimas; pagyrimai žodžiu ir raštu, paskatinimai už atliktas užduotis, padėka; vеrtinimо оbjеktyvumаs; pаžаngоs, nоrs ir mеnkоs, aukštesnieji įvertinimai; pritaikytos užduotys; sudaromos sąlygos patirti sėkmę; siekimas sudominti, dėmesys, padrąsinimas; bendravimas, bendradarbiavimas. Apklausti mokiniai nurodo, kad jų mokymosi motyvacijai turi įtakos geri tarpusavio santykiai: mokinys – mokinys, mokytojas – mokinys, tėvai – mokinys; darbas grupėse; kita mokymosi aplinka (pvz. lauko klasė); eksperimentai; sėkmių ir nesėkmių aptarimas, akcentuojant daromą pažangą; svarbūs yra teisingas vertinimas. Darbą sudаrо trys pаgrindinės dаlys: tеоrinė, mеtоdinė ir empirinė - analitinė. Teorinėje dalyje pristatomas: specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių charakteristika, ugdymo(si) ir motyvacijos skatinimo ypatumai; veiksniai, turintys įtakos mokinių mokymosi motyvacijai. Metodologijos dalyje pateikta tyrimo metodologija, mokslinio tyrimo eiga. Analitinėje dalyje interpretuojami kiekybinio ir kokybinio tyrimų duomenis.

Pagrindinėje mokykloje matematinės kompetencijos ugdomos vadovaujantis Bendrosiomis programomis. Mokytojas, siekdamas įgyvendinti programose išdėstytus tikslus, konstruoja matematinio ugdymo procesą pasitelkdamas įvairius mokymo metodus ir priemones. Tyrimo tikslas - išryškinti statistinius metodus, kuriuos taikant būtų galima analizuoti pagrindinės mokyklos mokinių matematinius pasiekimus ir jų sąsajas su įvairiais mokymo proceso veiksniais. Tyrimo uždaviniai: Išsiaiškinti, kokie taikomi mokymo metodai lemia mokinių matematikos pasiekimus ir ištirti mokymosi papildomai reikšmę. Išsiaiškinti mokymosi pasiekimų ryšį su mokytojų bendravimo su mokiniais ypatumais.

Magistro darbo tikslas - išsiaiškinti statistinių metodų taikymo galimybes nustatant V klasės matematikos vadovėlio pasirinkimo kriterijus. Teorinėje darbo dalyje išnagrinėti aprašomosios statistikos, pasikliovimo intervalų, faktorinės bei koreliacinės analizės metodai. Praktinėje dalyje aprašytas statistinių uždavinių sprendimas (darbo tikslą atitinkančių uždavinių sprendimas). Atliekant alternatyvių matematikos vadovėlių V klasei lyginamąją analizę, buvo apklausti V klasėje dėstantys matematikos mokytojai ir IV bei V klasių mokiniai iš Lietuvos pietryčio regiono. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokie pagrindiniai faktoriai lemia įvairių V klasės matematikos vadovėlių pasirinkimą, kaip mokytojai vertina alternatyvių vadovėlių tekstines bei didaktines savybes, galimybę panaudoti vadovėlį mokinių ugdymui, grafinį knygos apipavidalinimą bei kaip mokiniai renkasi vadovėlį, iš kurio norėtų mokytis matematikos V klasėje, į ką kreipia didžiausią dėmesį. Remiantis mokytojų apklausos duomenų analize, suformulavome rekomendacijas mokykloms, kaip pasirinkti vadovėlį, geriausiai atitinkantį praktinius mokyklos tikslus. Mokinių apklausa parodė, jog jeigu LR ŠMM greta dalykinio, pedagoginio ir psichologinio kriterijų būtų numatytas tyrimo metu išryškintas praktinis vadovėlio vertinimo kriterijus leidykloms, vadovėliai būtų patrauklesni vaikams, patogesni nešioti ir kuprinių svoris atitiktų higienos reikalavimus. Išanalizavę skirtingų vadovėlių vertinimo faktorius pagal bendrą vadovėlio vaizdą, vadovėlio turinį, tekstą – kaip mokinio veiklos objektą bei vadovėlio panaudojimo galimybes, nustatyta, jog mokytojai vadovėlius vertina pagal tokius faktorius: šrifto racionalumas ir optimalumas, brandumas ir turinio struktūravimas, informacinių ženklų vaizdumas ir estetika, savarankiško darbo galimybės, atitikimas programai, praktiniai darbai, integravimas su kitais dalykais, mokymas argumentuoti, matematinis komunikavimas, skatinimas mokytis savarankiškai bei mokinių poreikiai ir kalba.

Tyrimo tikslas – matematinės statistikos metodais išanalizuoti mokinių psichologines būsenas ir nustatyti pagrindinius faktorius, turinčius įtakos mokinių laimėjimams. Tyrimo problematika: Faktorių lemiančių mokinių emocines būsenas ir sąlygojančius matematikos mokymosi rezultatus nustatymas. Tyrime sprendžiama tinkamų statistinių kriterijų parinkimo konkretiems edukologinio tyrimo duomenims analizuoti ir gautiems duomenims interpretuoti, problema. Tyrimo praktinis reikšmingumas pasireiškia tuo, kad tyrimą bus galima tęsti ateityje; be to šiuo tyrimu stengiamasi prisidėti prie mokinių emocinės būsenos gerinimo namuose ir mokykloje, nes nuo to priklauso matematikos mokymosi pasiekimai.