Jurkynas, Mindaugas

Tarptautinę konferenciją, skirtą trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, atidarė Ukrainos centro globėjos – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. Renginio programoje - dvi viešos ekspertų diskusijos, kurių pirmoji – „Ukrainos vaikai grėsmės akivaizdoje“. Ekspertai aptarė prievartinio perkėlimo ar deportavimo, neteisėto įvaikinimo mastą ir poveikį bei psichologinius padarinius nukentėjusioms šeimoms, dalinosi įžvalgomis, kaip rasti, grąžinti ir integruoti į visuomenę pagrobtus vaikus. Antroji ekspertų diskusija „Tarptautinė parama reintegracijai ir atkūrimui“ kvietė pokalbiui apie bendradarbiavimo strategijas traumų gydymo, švietimo ir vaikų priežiūros šeimos aplinkoje srityse, pabrėžiant tarptautinio bendradarbiavimo svarbą atkuriant Ukrainos vaikų gyvenimus. Ekspertų diskusijose dalyvavo suinteresuoti vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių – Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, vaikų teisių apsaugos, švietimo ir socialinių iniciatyvų ekspertai.

Konferencija buvo skirta aštuonių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių (kartu su Kipru ir Malta) įstojimo į Europos Sąjungą 20-osioms metinėms. Pasak vienos iš konferencijos organizatorių, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės, konferencijoje lyderiaujantys savo šalyse ir jauni politikos mokslų tyrėjai aptarė narystės ES patirtis, pasiekimus, pokyčius VRE regione ir atskirose valstybėse, dabarties iššūkius ir galimybes. „Europai 2004 m. ES plėtra suteikė unikalią galimybę suvienyti anksčiau susiskaldžiusį žemyną ir kartu toliau kurti visą Europą remiantis tomis pačiomis vertybėmis: plėtojant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą pagrindinėms laisvėms ir teisėms. Naujosioms ES šalims narėms įstoti į ES reikėjo dešimtmečio reformų, būtinų vadinamajam acquis įgyvendinti, įtikinti piliečius, kurie baiminosi rinkos atvėrimo idėjos, ir įveikti valstybių narių pasipriešinimą plėtrai“, – pasakoja docentė, papildydama, jog ši plėtra atnešė reikšmingą naudą VRE šalims – paskatino ekonominį vystymąsi, politinę konsolidaciją ir regioninę integraciją. Konferencijoje buvo aptarti ir dabartiniai šio regiono šalių iššūkiai bei jų ateitis. „Išlieka ekonominiai skirtumai, kaimo vietovės atsilieka nuo miestų centrų, todėl didėja socialinė nelygybė. Kai kuriose šalyse kilo susirūpinimas dėl demokratijos silpnėjimo, todėl kyla klausimų dėl įsipareigojimo laikytis teisinės valstybės principų ir demokratinių vertybių. Populistinių judėjimų ir nacionalistinių nuotaikų stiprėjimas kai kuriose šalyse pabrėžia trapią pusiausvyrą tarp nacionalinio identiteto ir Europos integracijos. Taip pat iškilo saugumo iššūkių, ypač dėl Rusijos agresyvių veiksmų regione ir karo Ukrainoje“, – apibendrina doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė. Šiuos ir kitus klausimus konferencijos diskusijose, svarstymuose ir analizėse aptarė politikos mokslų tyrėjai, politologai, profesoriai, mokslininkai iš aukštojo mokslo institucijų Silezijoje, Prahoje, Liublianoje, Bratislavoje, Zagrebe ir kituose VRE regiono miestuose. Nemažai pranešimų buvo skirta tarptautinės politikos ir saugumo klausimams, karo Ukrainoje problematikai, taip pat ES narystės patirtims, integracijai, gyventojų ES narystės vertinimams bei ES plėtros perspektyvoms. Dalis pranešimų aptarė demokratijų silpnėjimo, populizmo, politinių partijų ir lyderystės, rinkimų, vietos valdžios, migracijos ir tautinių mažumų problemas.

2023 m. birželio 15–17 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“. Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, subūrė akademikus iš viso pasaulio, tyrinėjančius įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptarė svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų buvo skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyko ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių.

Lietuvos šaulių sąjunga kartu su Vytauto Didžiojo universitetu suorganizavo „Lietuvos nacionalinio saugumo konferenciją". Neišprovokuota ir besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą sukūrė nestabilumą regione, Europoje ir pasaulyje. Ši ypatinga situacija nepalieka abejingų Lietuvos visuomenėje, o taip pat ir Lietuvos šaulių sąjungoje, kuri nuo pat karo pradžios aktyviai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorijos vientisumą bei teikia paramą ukrainiečių kariams. Gynybos visuotinumas yra mažų valstybių vienas iš saugumo garantų, todėl mums svarbu suprasti dabartinį geopolitinį kontekstą, visuomenės gynybinio veikimo galimybes, o taip pat pasimokyti iš karo Ukrainoje patirties.