Bukšnytė-Marmienė, Loreta

Universitete vykusioje viešoje paskaitoje buvo aptariami pagrindiniai organizacinės kultūros, lyderystės stiliaus, komunikacijos efektyvumo ir tarpusavio santykių veiksniai, darantys įtaką tam, kaip mokytojai vertina savo profesinį vaidmenį ir kaip elgiasi darbe – tiek individualiai, tiek kolektyviai.

Konferencijos dalyvių laukė net penkios intensyvios sesijos, kurių metu universitetų darbuotojai ir suinteresuoti partneriai turėjo unikalią galimybę praktiškai susipažinti su pažangiausiais mokymo ir mokymosi įrankiais, dalintis gerąja patirtimi dirbdami komandose ir užmegzti naujus profesinius ryšius. Konferencija yra „Transform4Europe“ aljanso konferencijų ciklo dalis. Renginys tęsė ankstesnių „Inno-Methods“ konferencijų tradicijas, kurios daugiausia dėmesio skyrė inovatyviems mokymo ir mokymosi metodams aukštojo mokslo institucijose. Konferencijos metu vyko iškilminga „T4EU Award“ įteikimo ceremonija, kurios metu apdovanojimai buvo įteikti už dėstymą ir neakademinius pasiekimus. Apdovanotieji buvo kviečiami pasidalinti geriausiomis savo patirtimis. Šių metų konferencija apimė penkias pagrindines temas: Skaitmeninės mokymosi technologijos: akademinis rašymas, skaitmeninių įrankių naudojimas, mokymosi srauto pasiekimas, dirbtinio intelekto inovacijos, mokymo medžiagos kūrimas, DI įrankiai; Inovatyvūs mokymo metodai: saugių klasių kūrimas, tradicinio mokymo transformacijos, aktyvus mokymasis, kalbų mokymas, komandinis darbas, praktinis taikymas; Atsparumo įgūdžiai: atsparumas ir sąmoningumas, darbo ir šeimos pusiausvyra, psichologinis atsparumas, studijų iššūkiai, bendravimas; Mokymosi visą gyvenimą kompetencijos: profesinis meistriškumas, „ResearchComp“, darbo automatizavimas, konfliktų sprendimas, viešas kalbėjimas; Kokybės kultūros plėtojimas: kokybės kultūra, mikrokvalifikacijos, studentų įtraukimas, gerosios praktikos, akademinė sėkmė. Renginio metu taip pat buvo inovatyvūs pranešimai, daugiau nei 20 skirtingų profesinio tobulėjimo sesijų, T4EU inovatyvaus dėstymo apdovanojimų ir neakademinių darbuotojų apdovanojimų ceremonija, socialinė programa, mokslo kavinė, ekskursija po VDU su galimybe apsilankyti universiteto laboratorijose.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto drauge su Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriumi bei VDU TF absolventų draugija pirmą kartą organizuota mokslinė – praktinė konferencija mediacijos tema, kuri buvo skirta aptarti iššūkius, su kuriais susiduriama plečiant mediacijos žinomumą, pritaikomumą įvairiems teisiniams ginčams spręsti bei formuojant visuomenės požiūrį į ginčų sprendimo kultūrą Lietuvoje. Pradėjus taikyti privalomosios mediacijos reikalavimą šeimos ginčuose, visuomenės, tame tarpe, teisės ir verslo profesionalų, supratimas apie mediacijos paskirtį bei santykį su teisminiais procesais gerokai prasiplėtė. Tačiau vis dar minimaliai išnaudojamos mediacijos galimybės verslo, darbo, intelektinėje ir kitose srityse, kuriose galimi taikūs susitarimai padėtų ginčo šalims ne tik sutaupyti kaštus, skirtus ginčų sprendimui, tačiau ir išsaugoti ilgalaikius ekonominius, socialinius santykius. Kokios mediacijos galimybės bei joje priimamų sprendimų tvarumas, patikimumas? Kuo skiriasi teisinės derybos nuo mediacijos? Atsakant į šiuos klausimus, konferencijoje savo patirtimi pasidalio tiek mokslininkai, prisidedantys prie mediacijos plėtros Lietuvoje, tiek mediatoriai praktikai bei mediacijos ginčų dalyviai.

Konferencija skirta pedagogų, profesinės veiklos patirties, pokyčių ir perspektyvų Lietuvoje mokslinei ir praktinei analizei bei tarpdisciplininių tyrimų sklaidai šiuolaikinės visuomenės iššūkių kontekste. Konferencija suteikė galimybę švietimo specialistams, tyrėjams ir praktikams pasidalinti savo teoriniais atradimais, tyrimų rezultatais ir geriausia praktika. Konferencijos temos apimė vertybinį ugdymą ir mokinių ūgtį, siekiant sustiprinti vertybių pagrindą ir kompetencijas, atskleisti diskusijas apie šioje srityje ugdymo patirtį, kaitą ir tendencijų aktualumą. Nauji iššūkiai ugdymo procese reikalauja nuolatinio mokymosi visą gyvenimą, lyderystės ir kompetencijų tobulinimo poreikio. Ypatingai svarbu analizuoti vertybėmis grįsto ugdymo išraišką ir veiksnius, skatinančius šį procesą. Sparčiai kintančioje visuomenėje būtina aptarti vertybinio ugdymo(si) tendencijas, leidžiančias kurti tarpdisciplininiu mokymo ir mokymosi organizavimo pagrindu paremtą ugdymo procesą, skatinti visų dalyvių bendradarbiavimą, diegti ugdymo turinį ir kurti aplinką, palankią universalaus mokymosi dizainui.

Konferencijos metu buvo kalbama apie įvairius darbuotojų pasitenkinimo karjera veiksnius, apie asmeninės karjeros galimybes, pasitikėjimą savimi siekiant karjeros, apie konsultavimą karjerai, apie pažangias karjeros valdymo ir vystymo programas organizacijose bei daug kitų su karjeros valdymu susijusių temų. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi mokslininkai, įvairių įmonių atstovai, praktikoje dirbantys psichologai bei kitų sričių specialistai, vykso praktiniai užsiėmimai ir diskusijos.

2024 m. sausio 20-21, 27-28 ir vasario 3-4 dienomis vyko nuotolinis seminaras. Mokymų tikslas – parengti asmenis dirbti mediatoriais. Supažindinti dalyvius su mediacija kaip alternatyviu ginčų sprendimo būdu bei praktiniu mediacijos technikų taikymu sprendžiant konfliktus. Programos turinys orientuotas į žinių apie mediacijos procesą, etapus, pagrindinius principus ir metodus suteikimą bei mokymą juos pritaikyti. Mokymo programos išskirtinumas – praktinis, patirtinio mokymo aspektas, kuomet dalyviams suteikiamos ne tik teorinės žinios, bet simuliacijų bei modeliuojamų situacijų pagalba užtvirtinamos įgytos žinios ir suteikiami praktiniai mediacijos proceso valdymo įgūdžiai, įsisavinami mediacijos ypatumai bei taikymo privalumai, suvokiamas situacijų spektras, kuriame taikytinas ginčų sprendimo būdas veikia efektyviai, įvertinant situaciją tiek teisiniu, tiek psichologiniu aspektu. Mokymų metu dalyviai buvo supažindinti su mediaciją reglamentuojančiais tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais, teorija, psichologiniais praktiniais konsultavimo, derybų vedimo, ginčų valdymo aspektais, išskirtiniais mediacijos proceso modeliais.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje konferencijoje „Psichologai mokiniams apie mokinius-13“ įvairių sričių psichologai su mokiniais ir mokytojais dalinosi savo atliktų tyrimų rezultatais, įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Konferencijoje visi buvo kviečiami susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, dalyvauti viktorinoje, kurioje turėjo galimybę geriau pažinti organizacinę, mokyklinę ir sveikatos psichologiją. Konferencijoje mokytojai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves, kurių metu ieškota praktinių sprendimų.

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Paskaitą „Tėvų dalyvavimas vaikų karjeros sprendimuose: kiek, kada, kaip?“ vedė VDU Psichologijos katedros profesorė dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė. Susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kaip šiuolaikiniame pasaulyje suprantama karjera, kas yra karjeros valdymas, kas padeda priimti tinkamus karjeros sprendimus jauniems žmonėms ir koks tėvų vaidmuo savo vaikų karjeros sprendimuose.

2022 m. gegužės 4–5 dienomis įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2022: teorija ir praktika“. Konferencija skirta socialinių mokslų atstovams, kurie buvo pakviesti skaityti pranešimus šiomis temomis: Bioekonomikos indėlis į Europos žaliąjį kursą; Inovatyvios, tvarios ir integracinės bioekonomikos vaidmuo plėtojant kaimo vietoves; Biologinių išteklių ir bioproduktų logistika ir rinkodara; Inovatyvūs verslo sprendimai bioekonomikoje. Konferencija subūrė Europos ir nacionalinius ekspertus, politikos formuotojus, tyrinėtojus ir suinteresuotąsias šalis aptarti galimybes, susijusias su tvaria bioekonomikos plėtra.

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos psichologų sąjunga pakvietė psichologus – mokslininkus ir praktikus – bei visus, kurie domisi psichologijos aktualijomis, į kasmetinį psichologų kongresą. „Psichologija 360˚ +1“ - tai ne tik proga įsivertinti psichologijos mokslo ir praktikos pasiekimus, susitikti seniai matytus kolegas, užmegzti naujas pažintis, bet ir apžvelgti, kaip psichologija vystėsi ir koks jos santykis su kitomis mokslo sritimis.