Augutis, Juozas

Forumo metu savivaldos, švietimo bendruomenės atstovai ir švietimo politikos formuotojai ieškojo būdų spręsti vieną iš esminių Lietuvos švietimo sistemos bėdų – vis didėjantį mokytojų trūkumą. Renginys skirtas paminėti universitetinio mokytojų rengimo 90-metį. 1935 m. buvo įkurtas Respublikos Pedagoginis institutas, kuriame sistemingai buvo pradėti rengti pradinių klasių, o vėliau ir mokomųjų dalykų mokytojai. Ši aukštojo mokslo įstaiga yra VDU Švietimo akademijos pirmtakė.

Socialiai atsakingas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), savo veiklose palaikantis įtrauktį, toleranciją ir įsiklausymo kultūrą, dalyvavo diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur visuomenę prisijungti prie universiteto rengiamų pokalbių kvietė speciali VDU scena. Čia aktualius klausimus gvildeno ne tik kompetentingi universiteto mokslininkai ir ekspertai, tačiau ir kviestiniai svečiai, įvairių sričių specialistai, politikai, verslo atstovai, visuomenininkai. Tarp pašnekesių temų – visuomenės susiskaldymas, mokytojo profesijos patrauklumas, pradinio ugdymo ilginimas ir bendradarbiavimas su prestižiniu Masačusetso technologijų institutu. Šie ir kiti svarbūs klausimai buvo aptarti. Viena svarbiausių diskusijų buvo skirta Lietuvos sutarčiai su Masačusetso technologijos institutu (MIT), kurios dėka mūsų šalis turi unikalią galimybę pasinaudoti geriausia pasauline patirtimi ir resursais, stiprinti savo pozicijas mokslo ir inovacijų srityse ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Bendradarbiavimą užmezgusio Lietuvos konsorciumo koordinatorius VDU kvietė apsvarstyti, kaip šiuos ryšius paversti ne tik didele nauda mūsų šaliai, bet ir novatoriškais didžiausių pasaulio iššūkių sprendimais. Dar vieną aktualią temą palitė komunikacijos ekspertų diskusija apie dialogo skatinimą susipriešinusioje visuomenėje. Dalyviai aptarė, kaip skatinti nuoširdų, atvirą ir pagarba grįstą dialogą tarp skirtingų grupių, ieškoti susikalbėjimo, taip pat – kokį vaidmenį čia gali atlikti žiniasklaida. Tęsiantis kalboms apie pradinio ugdymo prailginimą, švietimo specialistai VDU scenoje pažvelgė į šalis, kur vaikai pradinėje mokykloje mokosi iki dvylikos metų. Pokalbyje buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvai verta keisti pradinio ugdymo sistemą ir ką tokie pokyčiai reikštų vaikams, tėvams, mokytojams ir visai švietimo bendruomenei. VDU mokslininkai su kviestiniais svečiais taip pat šnekėjosi ir apie mokytojo profesijos pasirinkimą. Nepaisydami įvairių „pamokymų“, kai kurie renkasi būti mokytojais ne dėl prestižo, ne iš naivumo, o dėl vidinio apsisprendimo, autentiškai ir sąmoningai. Diskusija kvietė pasvarstyti, kas labiausiai įkvepia tapti mokytoju, kuo ši profesija patraukli ir kokie yra didžiausi trukdžiai, priverčiantys jos nesirinkti. Vienas iš festivalio pokalbių palietė ir opią vyrų mokytojų stokos problemą. Buvo aptartos giluminės šio reiškinio priežastys ir įtaka mokinių raidai, stereotipų formavimuisi. Dalyviai samprotavo ne tik apie statistiką, bet ir vertybes, lyčių vaidmenis, sistemines kliūtis ir galimus pokyčius. Dar viename festivalio „Būtent!“ renginyje VDU ir kitų institucijų atstovai kalbėjosi apie mokslininkus, kurie šiandien yra neatskiriami nuo visuomenės – jie tiria ir kuria žinias, turinčias didelę įtaką mūsų visų kasdienybei: nuo švietimo ir sveikatos iki klimato kaitos ir technologijų. Diskutantai iš naujo pažvelgė į mokslininko vaidmenį, dekonstravo stereotipus ir nagrinėjo, kaip dar labiau stiprinti ryšį tarp mokslo ir visuomenės. Dvi diskusijos buvo skirtos emocinėms bei socialinėms kompetencijoms – kodėl, norint užsitikrinti sėkmę mokykloje, darbe ir gyvenime, svarbu ugdyti empatiją, bendradarbiavimą ir kitus šio pobūdžio gebėjimus. Emocinis raštingumas, pasak ekspertų, padeda ne tik išlikti sąmoningam kasdienybėje, bet ir kurti darnius santykius, priimti pagrįstus sprendimus. Krizės, demografiniai pokyčiai ir iškylantys socialiniai iššūkiai reikalauja stiprių ir vieningų bendruomenių. VDU scenoje susirinkę ekspertai aptarė, kaip socialinis atsparumas formuojasi vietos bendruomenėse ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka savivaldos atstovai ir politikai. Atskira diskusija buvo skirta Venesuelos lietuvių apsilankymams arba sugrįžimams į Lietuvą: su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, kaip formuojasi lietuviškoji tapatybė gyvenant tarp dviejų pasaulių. Renginyje buvo pažvelgta į asmenines šių žmonių patirtis, identiteto paieškas ir kultūrinius skirtumus.

31-oji tarptautinė mokslinė­–praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“, kaip ir kasmet, vyko pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei aplinkos apsaugos tyrimų problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, siekiant akcentuoti žmonių saugos bei aplinkos apsaugos svarbą. 31-oji konferencija pasižymėjo dalyvių gausa. Konferencijoje dalyvavo patyrę ir jaunieji mokslininkai iš 37 institucijų ir 7 šalių: Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Turkijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos. Iš viso apie 200 bendraautorių perskaitė 57 žodinius ir 41 stendinį pranešimą. Konferencijos pranešimų bendraautoriais buvo 92 jaunieji mokslininkai, iš jų 66 bakalaurai ir magistrantai bei 26 doktorantai. Mokslinių pranešimų sekcijos: Biosistemų inžinerija; Aplinka ir sveikata; Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė. Konferencijos seminarai: Vaistinių (Aromatinių) augalų tyrimų tradicijos, šiuolaikinės kryptys bei naujovės ir jų racionalus naudojimas; Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai.

Tarptautinę konferenciją, skirtą trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, atidarė Ukrainos centro globėjos – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. Renginio programoje - dvi viešos ekspertų diskusijos, kurių pirmoji – „Ukrainos vaikai grėsmės akivaizdoje“. Ekspertai aptarė prievartinio perkėlimo ar deportavimo, neteisėto įvaikinimo mastą ir poveikį bei psichologinius padarinius nukentėjusioms šeimoms, dalinosi įžvalgomis, kaip rasti, grąžinti ir integruoti į visuomenę pagrobtus vaikus. Antroji ekspertų diskusija „Tarptautinė parama reintegracijai ir atkūrimui“ kvietė pokalbiui apie bendradarbiavimo strategijas traumų gydymo, švietimo ir vaikų priežiūros šeimos aplinkoje srityse, pabrėžiant tarptautinio bendradarbiavimo svarbą atkuriant Ukrainos vaikų gyvenimus. Ekspertų diskusijose dalyvavo suinteresuoti vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių – Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, vaikų teisių apsaugos, švietimo ir socialinių iniciatyvų ekspertai.

Konferencija "Žmogaus ir gamtos sauga" vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą. Konferencijos sekcijos: Biosistemų inžinerija; Aplinka ir sveikata; Ekologija, darni miškininkystė. Konferencijos seminarai: Vaistiniai, prieskoniai (aromatiniai) augalai: dabartinės tendencijos ir perspektyvos; Žmogaus ir gamtos santykis: biologinės įvairovės išsaugojimo ypatumai Aukštadvario regioniniame parke. Atrinkti straipsniai skelbiami mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga“, referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“ skirta paminėti VDU botanikos sodo 100-mečiui (1923–2023) bei Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023). Kasmetinė konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ organizuojama pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą. Atrinkti straipsniai skelbiami mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga“, referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

Vytauto Didžiojo universitete vyko praėjusiais metais sėkmingai startavusi studentų konferencija „Laisvė kurti“. 2022-aisiais konferencija buvo skirta Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti, o šįmet atliepė Jungtinių Tautų iškeltus tarptautinius darnaus vystymosi tikslus. Konferencijoje buvo perskaityta beveik 40 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis, vyko meninis Declamationes pasirodymas „Lyg testamentas“, VDU Teatro Šokio ir teatro studentų pasirodymas „Mūsų teatro pasaulis“.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą. Atrinkti straipsniai skelbiami mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga“, referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre vyko „Apskrito-kampuoto“ stalo diskusija ir „protų šturmas“ „Artes Liberales kodas ir VDU absolventų identitetas“, organizuotas VDU Absolventų klubo. Šiuo renginiu buvo siekiama suburti VDU ir jo absolventų pajėgas, aktyvinant Artes Liberales potencialą dabarties universitete. Diskusijos dalyviai aptarė Artes Liberales kodą absolventų karjerose ir mentorystės veikloje. Taip pat buvo diskutuojama ir apie tolesnių veiklų ir iniciatyvų planą. Diskusijos prelegentai: VDU rektorius, prof. Juozas Augutis, prof. Valdas Rakutis, VDU garbės profesorius, VDU Absolventų klubo garbės prezidentas, prof. Algirdas Antanas Avižienis ir prof. Alfonsas Eidintas , „Academia cum laude“ vadovas, prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, VDU Informatikos fakulteto dekanas, prof. dr. Tomas Krilavičius. Diskusijos moderatoriai: Seimo narys, prof. Valdas Rakutis ir VDU Absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys.

Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę mokslininkams ir kitiems (ypač jauniesiems tyrėjams) skleisti rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, populiarinti žmonių saugos bei gamtos apsaugos nuostatas. Konferencijos metu vyko seminaras "Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą", skirtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinei, pedagoginei, šviečiamajai ir gamtosauginei veiklai pažymėti.