Černiauskienė, Judita

Tradicinė arba intensyvi žemdirbystė remiasi dideliu ūkio intensyvumu, tai yra ypač gausiu sintetinių mineralinių trąšų, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimu. Vis dažniau kalbama apie tokio ūkininkavimo keliamas problemas: miškų nykimą, nualintą dirvožemį, suardytą biologinę pusiausvyrą, taršą cheminėmis medžiagomis, vandens išteklių eikvojimą, didžiulių žemės plotų skurdinimą ir gausų, tačiau bevertį derlių. Ieškoma įvairių sprendimų. Vertikalioji žemdirbystė galėtų būti kaip viena iš alternatyvų tradicinei. Naudojant šią sistemą iki minimumo sumažinamas trąšų, pesticidų ir vandens naudojimas, kadangi augalams parenkamas optimalus maisto medžiagų ir vandens kiekis. Vertikalus auginimo būdas labai svarbus besivystančiose šalyse, kur jis užtikrina intensyvią maisto gamybą ir kokybę, sumažina transportavimo sąnaudas, o kartu mažiau žalojama (neigiamai veikiama) aplinka, oro užterštumas. Tai dar jaunas, bet greitai populiarėjantis augalų auginimo būdas. Aplinką tausojančių produktų paklausa (trumpoji grandinė) Europos Bendrijoje buvo ir turėtų būti prioritetu. Pagalvojome tiek apie daržovių bei prieskonių auginimą, tiek apie atliekų valdymą, tiek natūralių gamtos šaltinių, kaip antai saulės, vėjo, lietaus vandens panaudojimą. Tai bus sistema, kuri galės žmonių gyvenamoje vietoje greitai ir lengvai aprūpinti juos maistu. Tikslas – inovatyvaus daržo augalų auginimo būdo pritaikymas ūkyje, panaudojant šiuolaikines aplinką ir išteklius tausojančias vertikalias sistemas, siekiant užtikrinti augalinės produkcijos kokybę.