Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Gabija

Konferencijos dalyvių laukė net penkios intensyvios sesijos, kurių metu universitetų darbuotojai ir suinteresuoti partneriai turėjo unikalią galimybę praktiškai susipažinti su pažangiausiais mokymo ir mokymosi įrankiais, dalintis gerąja patirtimi dirbdami komandose ir užmegzti naujus profesinius ryšius. Konferencija yra „Transform4Europe“ aljanso konferencijų ciklo dalis. Renginys tęsė ankstesnių „Inno-Methods“ konferencijų tradicijas, kurios daugiausia dėmesio skyrė inovatyviems mokymo ir mokymosi metodams aukštojo mokslo institucijose. Konferencijos metu vyko iškilminga „T4EU Award“ įteikimo ceremonija, kurios metu apdovanojimai buvo įteikti už dėstymą ir neakademinius pasiekimus. Apdovanotieji buvo kviečiami pasidalinti geriausiomis savo patirtimis. Šių metų konferencija apimė penkias pagrindines temas: Skaitmeninės mokymosi technologijos: akademinis rašymas, skaitmeninių įrankių naudojimas, mokymosi srauto pasiekimas, dirbtinio intelekto inovacijos, mokymo medžiagos kūrimas, DI įrankiai; Inovatyvūs mokymo metodai: saugių klasių kūrimas, tradicinio mokymo transformacijos, aktyvus mokymasis, kalbų mokymas, komandinis darbas, praktinis taikymas; Atsparumo įgūdžiai: atsparumas ir sąmoningumas, darbo ir šeimos pusiausvyra, psichologinis atsparumas, studijų iššūkiai, bendravimas; Mokymosi visą gyvenimą kompetencijos: profesinis meistriškumas, „ResearchComp“, darbo automatizavimas, konfliktų sprendimas, viešas kalbėjimas; Kokybės kultūros plėtojimas: kokybės kultūra, mikrokvalifikacijos, studentų įtraukimas, gerosios praktikos, akademinė sėkmė. Renginio metu taip pat buvo inovatyvūs pranešimai, daugiau nei 20 skirtingų profesinio tobulėjimo sesijų, T4EU inovatyvaus dėstymo apdovanojimų ir neakademinių darbuotojų apdovanojimų ceremonija, socialinė programa, mokslo kavinė, ekskursija po VDU su galimybe apsilankyti universiteto laboratorijose.

Kiekybiniuose tyrimuose imties dydis atlieka svarbų vaidmenį. Baigiamųjų darbų ir mokslinių publikacijų recenzentai dažnai kelia klausimą, ar respondentų skaičius buvo pakankamas konkrečiam analizės metodui. Ar galime pasikliauti gautais rezultatais ir, ar buvo stebimas pakankamas statistinis galingumas? Seminare buvo atsakyta į šiuos klausimus, pristatytos praktinės gairės („rankos taisyklės“) imties dydžio nustatymui ir pademonstruotas darbas su populiariu nemokamu įrankiu G*Power.

Seminaruose Europos socialinio tyrimo (EST) komandos atstovai pristatė skirtingas EST duomenų tematikas: Birželio 19 d., 11.00 val. – „Kaip sociologijos ir kitų mokslų atstovams bei praktikams nepaskęsti EST duomenų ežere: gyvenimo etapų ir pageidautinos gyvenimo įvykių pradžios vertinimas“, doc. dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, doc. dr. Apolonijus Žilys. Birželio 20 d., 11.00 val. – „Kaip psichologijos, komunikacijos ir kitų mokslų atstovams bei praktikams nepaskęsti EST duomenų ežere: skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo-šeimos vaidmenų konflikto vertinimas“, doc. dr. Aurelija Stelmokienė, dokt. Tadas Vadvilavičius. Birželio 21 d., 11.00 val. – „Kaip politikos ir kitų mokslų atstovams bei praktikams nepaskęsti EST duomenų ežere: demokratijos suvokimas ir vertinimas“, doc. dr. Ligita Šarkutė.

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus pakvietė pagilinti statistinės analizės žinias ir dalyvauti mokymuose „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“, kurie vyko 2023 m. birželio 15 d. nuotoliniu būdu. Mokymų metu buvo pateikta bendra informacija apie struktūrinį lygčių modeliavimą, modelių patikimumo įvertinimą. Pristatyta AMOS programa, jos galimybės ir ribotumai, pagrindinės funkcijos. Pateikta iliustracija atliekant struktūrinių lygčių modelio sudarymą, analizę ir interpretaciją bei tikrinant supaprastiną modelį panaudojant kelių analizės metodą. Į mokymus pakviesti asmenys, turintys struktūrinio lygčių modeliavimo pradmenis, ar savo tyrimuose naudojantys šį metodą, tačiau atliekantys analizę kitomis struktūrinio lygčių modeliavimo programomis bei norintys susipažinti su pačiu metodu, jo savo tyrimuose netaikantys.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija pakvietė į 9-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus. Šių metų konferencijos tema – „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“. Penkiose konferencijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatė net dvidešimt šeši skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, etnologiją ir kitas atstovaujančių tyrėjų iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų. Konferenciją užbaigė antropologės prof. dr. Ievos Jusionytės knygos „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ pristatymas-diskusija, kurioje pasikalbėta ne tik apie atliktą tyrimą, knygos herojus ir darbą abipus sienos, knygos rašymo procesą, bet ir plačiau aptarti valstybių sienų sampratą bei Lietuvos gyventojų santykį su žmonėmis, kurie nori peržengti valstybės sieną. Taip pat – apie antropologines, sociologines knygas ir jų skaitytojus, šių knygų leidybą ir populiarumą Lietuvoje. Diskusiją moderavo Martyna Šulskutė (antropologė, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė, NARA platformos dokumentinių garso pasakojimų prodiuserė ir redaktorė).

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda pakvietė į seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“, kuris vyko VDU Mažojoje salėje. Renginyje pranešimus apie pasitikėjimą mokslu ir sąmokslo teorijomis, remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis, bei apie mokslo viešinimo veiklas šiame projekte pristatė EST Lietuvoje įgyvendinančios komandos narės – dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva ir doc. dr. Aurelija Stelmokienė. Patarimais apie efektyvią mokslo komunikaciją dalinosi Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė), turinti didelę viešųjų ryšių, rinkodaros ir skaitmeninės komunikacijos patirtį.

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus pakvietė į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“. Trečiasis seminaras įvyko 2022 m. lapkričio 18 d. Šio seminaro tema - Mediacinių ryšių analizė panaudojant Mplus.

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus pakvietė į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“. Antrasis seminaras įvyko 2022 m. lapkričio 11 d. Šio seminaro tema - Patvirtinančioji faktorinė analizė su Mplus.

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus pakvietė į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Įvadas į duomenų analizę su Mplus“. Pirmasis seminaras vyko 2022 m. lapkričio 4 d. Seminaro metu - Mplus komandų ir pakomandžių pristatymas, failo perkėlimas iš SPSS į formatą, kurį nuskaito Mplus, analizės kodo užrašymas ir paleidimas, pagrindinių aprašomosios statistikos charakteristikų apskaičiavimas.

Vytauto Didžiojo universitete vykusi konferencija-hakatonas „Transform4Europe International Conference-Hackathon for the Innovative Teaching and Learning Methods in Higher Education (acronym: INNO-METHODS)“ buvo skirta inovatyvių mokymo ir mokymosi metodų aukštojoje mokykloje analizei. Konferencijos tikslas - ne tik dalintis jau esama ugdymo praktika, bet ir numatyti bei projektuoti galimus ateities sprendimus. Tam tikslui dalyviai buvo kviečiami dalyvauti ir pirmajame hakatone, skirtame praktiniam novatoriškų metodų taikymui ir plėtrai aukštojo mokslo srityje. Šia konferencija buvo siekiama skatinti idėjų mainus apie inovatyvius aukštojo mokslo mokymo ir mokymosi metodus, apjungiant visų „Transform4Europe“ aljanso partnerių pajėgumus.