Balandis, Egidijus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus surengė penktąsias Vytauto Kavolio dirbtuves. Šiemet tyrinėtojus ir veiklos praktikus kvietė nagrinėti kairiosios minties, vaizduotės ir kairiojo jautrumo likimus Lietuvoje. Ilga sovietinės okupacijos patirtis Lietuvos kairės istorijoje paliko dvejopą žymę. Viena vertus, atkūrus Nepriklausomybę nekomunistinių kairiųjų partijų, organizacijų bei intelektualų istorija nebuvo didžiausiu atminties politikos prioritetu – ją temdė 1940 m. birželio tragedija. Kita vertus, sovietmečiu nebūta sąlygų ir natūraliai demokratinės kairės institucijų raidai, pavyzdžiui, savarankiškam profsąjunginiam judėjimui. Po Kovo 11-osios kairiąsias institucijas ne tik teko kurti iš naujo, bet ir reikėjo dorotis su sovietinių praktikų balastu. Dėl to dirbtuvių rengėjai pirmiausia kvietė permąstyti Lietuvos kairės intelektualinį palikimą, jos organizacijų indėlį į Lietuvos valstybingumą, darbuotojų teises, socialinę gerovę, taip pat kairiosios politinės minties raidą šiuolaikinėje Lietuvoje, jos santykį su sovietiniu palikimu ir institucijomis. Toliau nagrinėjo, kokias idėjas ir kokią politinę programą Lietuvai siūlo šiandienos kairė (intelektualai, politinės partijos ir visuomeninės organizacijos). Ar joje galima atpažinti įprastai kairiajai politinei minčiai priskiriamas pačias drąsiausias ateities vizijas, reformų projektus ir maištą prieš socialinį neteisingumą bei išnaudojimą? Pastaruoju metu Lietuvos viešoji erdvė prisipildė ne visuomet kritišku pasitenkinimu dėl „geresnio nei kada nors anksčiau“ gyvenimo ar šūkiais apie laimingiausią pasaulyje jaunimą. Tačiau tuo pat metu Lietuva vis dar išlieka Europos sąjungos apačioje pajamų nelygybės indekse, pasienyje prieglobsčio laukiantys migrantai sulaukia itin mažai jautrumo iš institucijų ir plačiosios visuomenės, o į profesines sąjungas neretai žiūrima kaip į sovietinį palikimą. Ar tai byloja apie menką kairiosios politinės minties sėkmę Lietuvoje? O galbūt jautrumas socialiniam neteisingumui bei nelygybei nėra dominuojančios vertybės šiandienos Lietuvos visuomenėje? Kiek tai kairiųjų atsakomybė, o kiek bendražmogiško jautrumo klausimas, kuris turėtų rasti vietą ir kitų ideologinių grupių programose?

2023 m. spalio 25 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyko filmo „The Story of the Baltic University“ peržiūra. Tai yra dokumentinis filmas apie Pabaltijo universitetą Hamburge, kuris veikė pokario metais 1946–1949. 1945 metų ruduo. Beveik su žeme sulygintame Hamburge grupė pabėgėlių, universiteto profesorių iš Baltijos šalių, dalijasi mintimis apie naujo universiteto įkūrimą. Praradę viską, jie neatlygintinai dirba vardan šio tikslo ir 1946 m. kovo mėnesį Pabaltijo universitetas atveria duris. Šis įvykis sutinkamas ne tik palankiai ir netrukus prasideda sunkumai. Buvę šio universiteto studentai iš trijų Baltijos valstybių pasakoja savo istorijas. Reti filmo kadrai, dokumentai ir nuotraukos leidžia pažvelgti į instituciją, kuri neturėtų būti užmiršta. Filmą komentavo istorikas dr. Egidijus Balandis. Po filmo vyko aptarimas.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Spalvos ir juostos: akademinės lietuvių skautijos istorija, 1924– 2024“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo: Algirdas Antanas Avižienis (Vytauto Didžiojo universitetas, Kalifornijos universitetas), Daiva Kuzmickaitė (Mykolo Riomerio universitetas), Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Vilniaus universitetas) ir knygos autorius Egidijus Aleksandravičius. Lietuvių akademinės skautijos pradžių pradžios klausimai gali būti keliami su kantrybe, ramia pakanta, skeptiška išmintimi. Pirmiausia svarbu ieškoti kompromiso tarp bendrųjų atgimusios Vasario 16-osios Respublikos pilietinės visuomenės raidos bruožų (kaip vieno ryškaus atvejo analizė) ir neabejotino lietuviškos akademinės skautijos unikalumo, priklausiusio nuo kelių laisvų individualybių apsisprendimo ir valios. Tai reiškia, kad verta bandyti nustatyti vardus tų, kurie viską pradėjo. O tada pamėginti išsiaiškinti, kokios aplinkybės jiems darė įtaką, kokie individualūs psichologiniai faktoriai galėjo veikti. Dabar manytume, kad tą išaiškinti padėtų bent kelios apmąstytinos plotmės: pirmiausia – lietuviškosios skautijos nacionaliniai ypatumai, kurie leistų susigaudyti unikalioje akademinės skautybės prigimtyje, tuomet – Lietuvos pilietinės visuomenės brandos savybės, ir trečia – akademinio sluoksnio formavimasis bei studentiško korporatyvumo kultūros iššūkiai Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete.

2023 m. birželio 15–17 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“. Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, subūrė akademikus iš viso pasaulio, tyrinėjančius įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptarė svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų buvo skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyko ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių.

Minint Lietuvos universiteto 100-metį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo surengtas VDU Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) simpoziumas. Jo metu Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo, meno ir kūrybos bendruomenė aptarė Lietuvos universiteto tradicijos reikšmę mūsų šaliai ir lietuvių išeivijai. Simpoziumas akcentavo bendros pasaulio lietuvių išminties svarbą, o atsižvelgiant į pastarųjų metų aktualijas bei Lietuvos universiteto 100-metį, pakvietė diskutuoti laisvę ir jos formas įprasminančiomis temomis. Simpoziume vyko šios plenarinės sesijos:

Atidarymo sesija – Laisvė ir jos formos; Kas neša liepsną, kai aplink tamsu: Lietuvos universiteto tradicija Lietuvoje ir išeivijoje; Švietimo realybė virtualizacijos akivaizdoje; Klestėjimas nenuspėjamumo sąlygomis.

Jau ketvirtą dešimtmetį su lietuvių diaspora glaudžius ryšius palaikantis Vytauto Didžiojo universitetas savo erdvėse diskusijoms pakvietė pasaulio lietuvių bendruomenių narius, akademikus, politikus, Lietuvos mokyklų mokytojus ir moksleivius, pasaulio lietuvius vienijančių Lietuvoje veikiančių organizacijų atstovus bei visus, siekiančius geriau pažinti lietuvių diasporos pasaulį. Forume buvo svarstoma, kaip palaikyti ryšį su lietuvių diaspora, apžvelgiama užsienio šalyse veikiančių lietuvių bendruomenių veikla ir aptariami Lietuvoje susiorganizavusių pasaulio lietuvių regioninių bendruomenių (pasaulio alytiškių, pasaulio anykštėnų ir kt.) bei jaunimo organizacijų tikslai.