Aleksandravičius, Egidijus

Karel B. Müller yra Čekijos politikos mokslų profesorius, dėstantis politikos mokslų institute CEVRO Prahoje. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – pilietinė visuomenė, demokratija, politinė kultūra ir tapatybė, viešoji erdvė ir europietiškumas.

Pokalbis - koncertas – tai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų kūrybinės grupės „Declamationes“ projekto „Mūsų Čiurlionis: kūrybinės interpretacijos“ dalis. Renginyje dalyvavo VDU istorijos, teatrologijos katedrų profesoriai, knygos „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ autorė A. Česnulevičienė, Muzikos akademijos studentai, studentų kūrybinė grupė „Declamationes“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus surengė penktąsias Vytauto Kavolio dirbtuves. Šiemet tyrinėtojus ir veiklos praktikus kvietė nagrinėti kairiosios minties, vaizduotės ir kairiojo jautrumo likimus Lietuvoje. Ilga sovietinės okupacijos patirtis Lietuvos kairės istorijoje paliko dvejopą žymę. Viena vertus, atkūrus Nepriklausomybę nekomunistinių kairiųjų partijų, organizacijų bei intelektualų istorija nebuvo didžiausiu atminties politikos prioritetu – ją temdė 1940 m. birželio tragedija. Kita vertus, sovietmečiu nebūta sąlygų ir natūraliai demokratinės kairės institucijų raidai, pavyzdžiui, savarankiškam profsąjunginiam judėjimui. Po Kovo 11-osios kairiąsias institucijas ne tik teko kurti iš naujo, bet ir reikėjo dorotis su sovietinių praktikų balastu. Dėl to dirbtuvių rengėjai pirmiausia kvietė permąstyti Lietuvos kairės intelektualinį palikimą, jos organizacijų indėlį į Lietuvos valstybingumą, darbuotojų teises, socialinę gerovę, taip pat kairiosios politinės minties raidą šiuolaikinėje Lietuvoje, jos santykį su sovietiniu palikimu ir institucijomis. Toliau nagrinėjo, kokias idėjas ir kokią politinę programą Lietuvai siūlo šiandienos kairė (intelektualai, politinės partijos ir visuomeninės organizacijos). Ar joje galima atpažinti įprastai kairiajai politinei minčiai priskiriamas pačias drąsiausias ateities vizijas, reformų projektus ir maištą prieš socialinį neteisingumą bei išnaudojimą? Pastaruoju metu Lietuvos viešoji erdvė prisipildė ne visuomet kritišku pasitenkinimu dėl „geresnio nei kada nors anksčiau“ gyvenimo ar šūkiais apie laimingiausią pasaulyje jaunimą. Tačiau tuo pat metu Lietuva vis dar išlieka Europos sąjungos apačioje pajamų nelygybės indekse, pasienyje prieglobsčio laukiantys migrantai sulaukia itin mažai jautrumo iš institucijų ir plačiosios visuomenės, o į profesines sąjungas neretai žiūrima kaip į sovietinį palikimą. Ar tai byloja apie menką kairiosios politinės minties sėkmę Lietuvoje? O galbūt jautrumas socialiniam neteisingumui bei nelygybei nėra dominuojančios vertybės šiandienos Lietuvos visuomenėje? Kiek tai kairiųjų atsakomybė, o kiek bendražmogiško jautrumo klausimas, kuris turėtų rasti vietą ir kitų ideologinių grupių programose?

Knygoje autorius skelbia per pastaruosius šešerius metus parašytus tekstus, tad juose skaitytojai atras ir daug įžvalgų apie nelengvus pastarojo laiko iššūkius – karo grėsmę, pandemijos sujauktą pasaulį ir iš to kylančias pasekmes. „Ši knyga skirta tiems, kurie ima nutuokti, kad nustojus klausinėti „kodėl?“ gyvenimas anksčiau ar vėliau praranda prasmę“, – sakė žinomas istorikas, daugelio istorijos ir publicistikos knygų autorius, intelektualas, TV laidų vedėjas ir laidos „Be pykčio“ bendraautoris prof. E. Aleksandravičius. Po knygos pristatymo vyko diskusija apie tuos įvairiausius gyvenimo kodėl. Renginyje dalyvavo autorius E. Aleksandravičius, knygos sudarytoja žurnalistė, visuomenininkė Birutė Garbaravičienė, susitikimą moderavo leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.

2023 m. gruodžio 6 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyko trečiasis Sąjūdžio istorinės atminties ir paveldo išsaugojimo seminaras: parodos „Sąjūdžio Lietuva: Žalios žolės galia“ pristatymas; pranešimai, diskusijos temomis: „Ar prisimenam iš ko laisvinomės 1988-metais?“ ir „Sąjūdžio ekspozicija: nuo muziejaus iki šeimos albumo“. Seminare dalyvavo ir diskusiniais klausimais kalbėjo: VDU istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, VDU istorikas dr. Kastytis Antanaitis, VDU politologas dr. Rytis Bulota, muziejininkas ir istorikas dr. Ramūnas Kondratas, muziejininkė Milda Rutkauskaitė, istorikė Laima Venclauskienė, VDU menotyrininkė ir muziejininkė prof. Rasa Žukienė.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo atidaryta paroda „Lietuviai Prancūzijos Rivjeroje“, kurioje eksponuojamos lietuvių diplomato, dailininko Antano Liutkaus fotografijos, darytos 1941-1953 m., kuriose – unikalūs kadrai, pažindinantys su XX a. viduryje Prancūzijoje gyvenusiais lietuviais. A. Liutkus fotografavo savo šeimą, kolegas diplomatus, karo pabėgėlius iš Lietuvos, tarp kurių buvo žymių meno, mokslo ir kultūros veikėjų. Parodos pristatyme dalyvavo parodos iniciatorius Perkūnas Liutkus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Asta Petraitytė-Briedienė. Renginį moderavo prof. Dalia Kuizinienė. Paroda veikia iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Spalvos ir juostos: akademinės lietuvių skautijos istorija, 1924– 2024“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo: Algirdas Antanas Avižienis (Vytauto Didžiojo universitetas, Kalifornijos universitetas), Daiva Kuzmickaitė (Mykolo Riomerio universitetas), Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Vilniaus universitetas) ir knygos autorius Egidijus Aleksandravičius. Lietuvių akademinės skautijos pradžių pradžios klausimai gali būti keliami su kantrybe, ramia pakanta, skeptiška išmintimi. Pirmiausia svarbu ieškoti kompromiso tarp bendrųjų atgimusios Vasario 16-osios Respublikos pilietinės visuomenės raidos bruožų (kaip vieno ryškaus atvejo analizė) ir neabejotino lietuviškos akademinės skautijos unikalumo, priklausiusio nuo kelių laisvų individualybių apsisprendimo ir valios. Tai reiškia, kad verta bandyti nustatyti vardus tų, kurie viską pradėjo. O tada pamėginti išsiaiškinti, kokios aplinkybės jiems darė įtaką, kokie individualūs psichologiniai faktoriai galėjo veikti. Dabar manytume, kad tą išaiškinti padėtų bent kelios apmąstytinos plotmės: pirmiausia – lietuviškosios skautijos nacionaliniai ypatumai, kurie leistų susigaudyti unikalioje akademinės skautybės prigimtyje, tuomet – Lietuvos pilietinės visuomenės brandos savybės, ir trečia – akademinio sluoksnio formavimasis bei studentiško korporatyvumo kultūros iššūkiai Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete.

Renginys buvo skirtas paminėti Prahos Pavasario 55-ąsias metines, prisiminti ir pagerbti prof. Leonido Donskio atminimą, pratęsiant jam rūpėjusių temų svarstymą. Diskusijoje dalyvavo prof. Krzysztof Czyzewski („Pogranicze“ fondo ir „Tarptautinio centro dialogui“ direktorius), Emilija Pundziūtė-Gallois (VDU mokslininkė, Paryžiaus politikos mokslų instituto „Sciences Po“ dėstytoja), Pavel Havlicek (mokslinis bendradarbis Association for International Affairs, Prahoje).

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta žymaus lietuvių išeivijos visuomenininko, teisininko, ekonomisto Algimanto Petro Gurecko 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos dalyviai prisiminė Algimanto Gurecko (1923-2020) politinę, visuomeninę veiklą, diskutuos apie lietuvių išeivijos intelektualinį palikimą, nepriklausomos Lietuvos valstybės vizijas, teorinį bei praktinį indėlį, kuriant Kovo 11-osios Respublikos valstybės bei konstitucijos pamatus.

Vytauto Didžiojo (VDU) universitete vyko baigiamoji projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002) konferencija, kurią VDU organizavo kartu su partneriais Vilniaus universitetu ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Daugiau nei 150 dalyvių – dėstytojų, tyrėjų ir studentų iš Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, Italijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Sakartvelo, Suomijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos – susitiko diskusijai apie baltistikos vietą šiandienos pasaulyje, kylančius iššūkius ir ateities perspektyvas. Konferencijos dalyviai diskutavo apie lituanistiką (baltistiką) Lietuvoje ir užsienyje, baltistikos centrų aktualijas, lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo(si) aktualijas, apžvelgė naujausius baltų kalbų tyrimus, lietuvių literatūros tyrimus Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė vertimų iš / į baltų kalbas tyrimus ir aktualijas, diasporų, istorijos, etninės kultūros tyrimus.