Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12259/278137
Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:Publication,
    Krūminių tvenkinio ekologinės būklės vertinimas
    [Assessment of the ecological status of the Krūminiai pond]
    research article[2025][S4][N012][6]
    ;
    Žmogaus ir gamtos sauga 2025 : mokslo straipsnių rinkinys = Human and nature safety 2025 : selected papers, p. 274-279

    Tyrimo objektas – dirbtinis vandens telkinys, Krūminių tvenkinys, esantis Varėnos rajone. Tyrimo tikslas – įvertinti tvenkinio ekologinę būklę pagal biologinius duomenis. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti makrofitų rūšinę sudėtį ir jų gausumą. Tyrimas atliktas remiantis Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-934. 2024 m. surinkti duomenys iš aštuonių tvenkinio tyrimo vietų parodė, kad jame aptiktos 22 makrofitų rūšys. Vyraujanti ekologinė-morfologinė grupė – helofitai, kuriems priskiriama 16 rūšių, tarp jų dažniausiai pasitaikė gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica), paprastoji nendrė (Phragmites australis) ir plačialapis švendras (Typha latifolia). Plūdurlapių ir plūduriuojančių augalų grupę sudarė keturios rūšys, pavyzdžiui, paprastoji lūgnė (Nuphar lutea) ir mažoji plūdena (Lemna minor), o panirusių augalų grupę – dvi rūšys, permautalapė plūdė (Potamogeton perfoliatus) ir paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum). Makrofitų gausumas buvo didžiausias sekliuose vandenyse, mažesniame nei vieno metro gylyje, kur aptiktos visos 22 rūšys. Šioje zonoje gausiausiai pasitaikė paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba), mažoji plūdena (L. minor) ir plačialapis švendras (T. latifolia). 1–2 metrų gylio zonoje aptiktos penkios makrofitų rūšys, tarp kurių dominavo paprastoji vandens lelija (N. alba) ir paprastoji lūgnė (N. lutea). Apibendrinant, Krūminių tvenkinio makrofitų tyrimas atskleidė, kad tvenkinyje vyrauja helofitų grupė, o didžiausias rūšių gausumas pastebimas sekliose, mažesnio nei 1 metro gylio, zonose. Šioje zonoje makrofitų rūšių įvairovė ir skaičius reikšmingai priklauso nuo tyrimo vietos (p < 0,05). Tačiau 1–2 m gylyje skirtumai tarp tyrimo vietų nėra statistiškai reikšmingi, todėl šioje zonoje vietos pasirinkimas neturi esminės įtakos makrofitų įvairovei ir gausumui. Tai rodo, kad tvenkinio augalų bendrijoms būdingas pakrančių zonos dominavimas, o augalų pasiskirstymą lemia gylis ir ekologinės sąlygos.

      4