Štreimikienė, Dalia

Siekdama kovoti su klimato kaita, Europos Sąjunga iškėlė tikslus iki 2050 m. pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių ir tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. ES valstybės narės turėtų įgyvendinti ŠESD emisijų mažinimo tikslus didindamos energijos vartojimo efektyvumą ir naudodamos atsinaujinančius energijos šaltinius. Skaitmeninės technologijos gali paspartinti šį procesą, taigi energetikos sistemos skaitmeninimas yra politikos prioritetas. Tarptautinėje erdvėje naujausi moksliniai tyrimai yra orientuoti į sąsajų tarp atskirų rodiklių, susijusių su nagrinėjama tema, nustatymą. Tačiau skaitmeninės technologijos gali padėti padidinti tiek visos energetikos sistemos, tiek ir galutinio vartojimo efektyvumą, o tai kompleksiškai prisideda prie ŠESD emisijų mažinimo. Projekto tikslas – sukurti daugiamatį skaitmeninių technologijų įtakos energijos efektyvumo didinimui, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir ŠESD emisijų mažinimui šalies lygmeniu vertinimo modelį bei atlikti empirinius tyrimus Lietuvos atveju. Mokslinės literatūros analizei atlikti naudojama sisteminė ir lyginamoji analizė, sintezė, indukcija, dedukcija, abstrakcija ir analogija. Empiriniam tyrimui atlikti naudojami statistinės duomenų analizės metodai ir ekonometrinės priemonės. Gautų rezultatų originalumas grindžiamas sisteminiu požiūriu į energijos efektyvumą, vertinant skaitmeninių technologijų poveikį jam; sukurtas daugiadimensinis modelis bus naudingas kaip analitinė priemonė kitiems šios srities tyrėjams. Teorinės ir empirinės projekto įžvalgos bus aktualios tiek Lietuvos, tiek ES valdžios institucijoms praktiniu ir socialiniu požiūriu, skatinant bendradarbiavimą tarp skaitmeninimo, energetikos ir aplinkosaugos suinteresuotųjų šalių, formuojant skaitmeninių technologijų politiką taip, kad jos nauda būtų maksimali visai energetikos sistemai ir galutiniams vartotojams, pereinant prie tvarios ir klimatui neutralios visuomenės.