Hakkarainen, Pentti Ensio

Šiuo darbu siekta išanalizuoti vaikų ankstyvosios raidos gebėjimus padėti, kai reikia pagalbos. Tyrimų, nagrinėjančių ankstyvojo prosocialaus elgesio pasireiškimą, nėra daug. Šiuo darbu buvo siekiama pratęsti M. Svetlovos, S. R. Nichols ir C. A. Brownell (2010) iniciatyvą tirti vaikų instrumentinę (veiksmo sąlyga), empatinę (emocinė sąlyga) bei altruistinę pagalbą. Taip pat pakeitus tam tikras eksperimentines sąlygas nustatyti vaikų prosocialaus elgesio pokytį jiems bendradarbiaujant. Iš viso tyrime dalyvavo 19 vaikų. Tyrimas buvo suskirstytas į du etapus: pirmajame etape dalyvavo 19 vaikų (10 mergaičių ir 9 berniukai), kurie turėjo atlikti užduotis esant dviese su tyrėja; antrajame etape – 18 vaikų (9 mergaitės ir 9 berniukai), kurie alternatyvias užduotis sprendė porose ir dalyvaujant tyrėjai. Vaikų amžiaus vidurkis - 2,5 metai. Visi tyrimo dalyviai lankė tą patį privatų darželį. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų prosocialaus elgesio, tačiau išanalizavus duomenis kokybiniu būdu pastebėta, kad berniukai daugiau kartų siūlė savo pagalbą, o mergaitės dažniau guodė ir ramino tyrėją. Taip pat nenustatytas reikšmingas skirtumas tarp vaikų pagalbos suteikimo esant dviejų asmenų santykiuose su tyrėja ir bendradarbiaujant poroje su bendraamžiu. Visgi didžiausias reikšmingas skirtumas nustatytas tarp altruistinės ir veiksmo sąlygų: vaikams sunkiau sekėsi ir daugiausiai suaugusiojo užuominų prireikė, kuomet, norint padėti, reikėjo duoti savo asmeninį daiktą, o ne pabaigti nutrūkusią su veiksmu susijusią užduotį. Tyrimu buvo atrasta, kad prosocialaus elgesio pasireiškimas priklauso nuo amžiaus. Galiausiai buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp empatijos ir altruizmo.

Darbo tikslas – nustatyti, kokiai komunikacijos rūšiai – socialinėms medijoms ar betarpiškam bendravimui – 13–14 metų paaugliai, kurie daug laiko praleidžia naudodamiesi socialinėmis medijomis, teikia prioritetą, taip pat jų refleksijos lygį bei tarpusavio ryšį. Taip pat darbe keliami šie uždaviniai: įvertinti paauglių naudojimosi socialinėmis medijomis įvairovę ir laiko trukmę, ištirti, kokiam komunikacijos būdui – naudojimuisi socialinėmis medijomis ar betarpiškam bendravimui – paaugliai teikia prioritetą, nustatyti paauglių refleksijos lygį ir atskleisti komunikacijos prioriteto bei refleksijos tarpusavio ryšį. Iškeltiems uždaviniams pasiekti taikomas tiriamųjų testavimo metodas. Tyrime dalyvavo vienos Vilniaus gimnazijos 13–14 metų paaugliai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad paaugliai neteikia prioriteto komunikavimui per socialines medijas ir vienodai vertina tiek betarpišką bendravimą, tiek komunikavimą per socialines medijas. Be to, paaugliai, kurie daug praleidžia naudodamiesi socialinėmis medijomis, nepasižymi žemesniu refleksijos lygmeniu. Taip pat paauglių prioriteto teikimas komunikavimui per socialines medijas nėra žemo refleksijos lygio padarinys. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukšto refleksijos lygio paaugliai mieliau nei žemo refleksijos lygio paaugliai komunikuoja betarpiškai. Vėliau šie tyrimo rezultatai galėtų tapti išsamesniu mokslinių tyrimų objektu.

Tyrimo tikslas - siekiama nustatyti 15-16 metų paauglių probleminio elgesio ir empatinio susirūpinimo ryšius su šaudyklės žanro kompiuteriniais žaidimais ir fantastinio žanro filmais. Tyrimo uždaviniai - Išsiaiškinti kompiuterinių žaidimų ir filmų žanrų populiarumą, nustatyti ryšį tarp žaidžiamų žaidimų/žiūrimų filmų ir paauglių elgesio, nustatyti ryšį tarp žaidžiamų žaidimų/žiūrimų filmų ir paauglių empatinio susirūpinimo, išsiaiškinti ar berniukų ir mergaičių probleminio elgesio ir empatinio susirūpinimo skirtumai gali būti siejami su jų žaidžiamais žaidimais bei žiūrimais filmais ir nustatyti ryšį tarp žaidžiamų žaidimų/žiūrimų filmų ir paauglių probleminio elgesio bendraujant su bendraamžiais. Atliktame tyrime buvo apklaustos 6-ios, vienos Vilniaus gimnazijos klasės, o apklausas užpildė 100 15-16 metų mokinių. 54 apklausoje dalyvavusių vaikų buvo mergaitės ir 46- berniukai. Kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti tris klausimynus, kuriuos sudarė: kompiuterinių žaidimų ir kino filmų žanrų populiarumo anketa, tarpasmeninio reaktyvumo indekso klausimynas (INTERPERSONAL REACTIVITY INDEX, Davis, M.H., 1980) bei lietuviškas SDQ – standartizuotas mokyklinio amžiaus vaikų „Galių ir sunkumų klausimynas“. Prieš pradedant tyrimą buvo iškeltos keturios hipotezės. Tyrimo rezultatai parodė, kad: • Paaugliai, linkę žaisti šaudyklės žanro kompiuterinius žaidimus rodo mažiau empatinio susirūpinimo elgesio nei tie, kurie žaidžia kitokio žanro žaidimus. • Paaugliai, linkę žiūrėti fantastinio žanro filmus, nerodo mažiau empatinio susirūpinimo elgesio nei tie, kurie žiūri kitokio žanro filmus. • Berniukai, žaidžiantys šaudyklės žanro žaidimus ir žiūrintys fantastinio žanro filmus, pasižymi didesniu probleminio elgesio lygiu, nei tuos pačius žanrus žaidžiančios ir žiūrinčios mergaitės. • Berniukai, kurie žaidžia ar žiūri šaudyklės ir fantastinio pobūdžio žaidimus ir filmus, nerodo mažiau empatiško susirūpinimo, nei tuos pačius žanrus žaidžiančios ir žiūrinčios mergaitės.

Tyrime dalyvavo 57 ketvirtų klasių moksleiviai iš 3 Vilniaus mokyklų (30 berniukų ir 27 mergaitės). Iš vienos bendrojo ugdymo mokyklos 35 ketvirtų klasių moksleiviai (16 berniukų ir 19 mergaičių), iš dviejų bendrojo katalikiško ugdymo mokyklų 22 ketvirtų klasių moksleiviai (14 berniukų ir 8 mergaitės). Tiriamųjų amžius 9 – 11 metų. Siekiant įvertinti moralinio samprotavimo ir religingumo ypatumus vėlyvoje vaikystėje, tiriamieji buvo apklausiami naudojant interviu metodą. Interviu metu vaikai turėjo įsivaizduoti po keturias gyvenimiškas dilemines situacijas ir paaiškinti savo elgesį tose situacijose bei to elgesio priežastis. Vaikų atsakymų analizės metu buvo nustatomos jų moralinio samprotavimo stadijos, remiantis L. Kohlberg moralės raidos teorija. Taip pat interviu metu vaikų buvo klausiama apie jų religinės veiklos dažnumą ir religijos svarbą jiems patiems. Atsakymų į šiuos klausimas pagalba, vaikų religingumas buvo suskirstytas į 4 orientacijas: aukštą, vidinį, išorinį ir žemą religingumą, remiantis G. Allport religingumo orientacijų teorija. Siekiant įvertinti doro elgesio mokykloje ypatumus vėlyvoje vaikystėje buvo atliekama moksleivių klasės auklėtojų anketinė apklausa, kurioje mokytojai vertino vaikų doro elgesio pastovumą elgesyje su pedagogais, bendraamžiais, gyvūnais ar augalais ir daiktais, nurodant konkrečius elgesio pavyzdžius. Statistinė analizė parodė, kad skirtumo tarp berniukų ir mergaičių moralinio samprotavimo gebėjimų nėra, tačiau nustatyta, kad mergaičių doras elgesys mokykloje yra pastovesnis nei berniukų. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, nustatyta, kad nėra sąsajos tarp vaikų aukštesnių moralinio samprotavimo gebėjimų ir jų pastovesnio doro elgesio mokykloje. Tik dviejuose iš keturių dileminių situacijų buvo nustatytas silpnas ryšys tarp moralinio samprotavimo gebėjimų ir religingumo, o ryšys tarp doro elgesio mokykloje pastovumo ir religingumo nebuvo rastas. Siekiant įvertinti socialinės aplinkos ir religinio ugdymo reikšmę moralinio samprotavimo ypatumams vėlyvoje vaikystėje buvo atlikta kokybinio tyrimo analizė, remiants 9 tiriamųjų atsakymais interviu metu, kuriuose buvo užduodami papildomi klausimai, padedantys atsakyti į keliamus tyrimo klausimus. Kokybinio tyrimo analizės rezultatai parodė, kad tiek mokyklos, tiek šeimos aplinka yra vienodai reikšminga, formuojant vaikų vertybes, normas, principus ir elgesio taisykles vėlyvoje vaikystėje. Pastebėta, kad bendraamžių socialinės aplinkos įtaka vaikų moralės raidai pasireiškia per ameninę santykiuose su bendraamžiais. Vėlyvoje vaikystėje svarbiausias normas, vertybes, principus ir elgesio taisykles vaikai perima ne iš bendraamžių, o iš tėvų ir mokytojų. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad religinis vaikų ugdymas greičiausiai labiau turi įtakos ne moralinio samprotavimo gebėjimams, bet moralinio samprotavimui turiniui.