Petruškevičiūtė, Auksė

Lietuvos kultūros kongresas minėjo šimtmetį ir kvietė į diskusiją apie kultūros politikos ateitį: šiemet birželio 27–28 d. Vilniuje ir Kaune vykę renginiai subūrė kultūros, švietimo ir politikos atstovus, siekiančius išsiaiškinti, kokie sprendimai gali užtikrinti stiprią ir gyvybingą Lietuvos kultūrą ateities kartoms. Birželio 28-ąją kongresas vyko Vytauto Didžiojo universitete ir nuotoliniu būdu („Microsoft Teams“). Kongrese buvo nagrinėjama, kaip švietimo kokybė gali tapti pagrindiniu kultūros stiprinimo įrankiu ir kokie veiksniai lemia sėkmingą kultūros politikos įgyvendinimą. Kongresas suteikė galimybę ne tik klausytis ekspertų pranešimų, bet ir dalyvauti apskritojo stalo diskusijose, dalytis idėjomis bei kurti naujus bendradarbiavimo modelius. Kultūros politikos formuotojai, menininkai, akademikai ir visuomenės lyderiai turėjo progą kartu spręsti aktualiausius iššūkius ir kurti ateities strategijas.

2023 m. kovo 2 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė Medijų raštingumo projekto, vykdomo Vytauto Didžiojo iniciatyva, konferencija, kuri kovo 3 d. persikėlė į VDU Švietimo akademiją Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31). Tarptautinės Medijų raštingumo Baltijos šalyse programos tikslas – padėti Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – gyventojams atpažinti manipuliuojančią informaciją ir neapykantą kurstančią kalbą bei jų išvengti ir naudoti geros kokybės informaciją. Konferencijos metu lektoriai ir dalyviai stengėsi atsakyti į klausimus: kaip apgalvotai ir atsakingai kurti medijų turinį. Medijų ir informacinis raštingumas akcentuoja aktualias temas, kurios susijusios su propagandos efektu, informacine ekologija, aktyviu įsitraukimu į globalią žiniasklaidą. Ši situacija išryškina medijų ir informacinio raštingumo ugdymo svarbą bei nukreipia link įrankių pasirinkimo ir įgūdžių, reikalingų norint tapti pasitikinčiais ir kompetentingais žiniasklaidos vartotojais, formavimo.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimu ir Berlyno kultūros diplomatijos akademija surengė mokslinę konferenciją „Kultūros diplomatijos galimybės kuriant tvarią naujojo pokario Europą“. Iš naujo mąstyti kultūros diplomatijos galimybes skatina Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris keičia šiandienos tarptautinius ir kultūrinius santykius. Nepaisant to, kad kultūros politika yra nacionalinė valstybių prerogatyva, karas motyvuoja aptarti Vidurio ir Rytų Europos ar Europos Sąjungos kultūrinę internacionalizaciją, kas reiškia tarpusavio supratimo didinimą, naujų solidarumo tinklų radimąsi ir bendradarbiavimą plėtojant švelniąją galią. Kultūros diplomatiją mes suprantame ne tik kaip formalų kultūros atašė darbą, bet ir kaip įvairių organizuotų kultūros institutų veiklas, forumus ir pavienių menininkų iniciatyvas. Pagrindinis klausimas – kaip šios organizacijos ir asmenys gali paskatinti kurti tvarią demokratiją visoje Europoje, įtraukiant Ukrainą ir Rusiją pokario metu.