Marcinkevičienė, Aušra

Lauko eksperimentas atliktas 2023 ir 2024 m. Česlovo Tallat-Kelpšos ūkyje Kauno r., Vilkijos sen. Ūkininko ūkyje vyrauja išplautžemių (Luvisols) ir rudžemių (Cambisols) grupių dirvožemiai. Tyrimo objektas: sėjamosios avižos (Avena sativa L.) vasarinės formos pasėlis po skirtingų tarpinių pasėlių mišinių. Tyrimo tikslas: nustatyti tarpinių pasėlių mišinių įtaką vasarinių avižų pasėlio piktžolėtumui ir produktyvumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti tarpinių pasėlių mišinių antžeminės dalies biomasę; 2. Nustatyti piktžolių rūšinę sudėtį, skaičių ir sausųjų medžiagų masę vasarinių avižų pasėlyje; 3. Įvertinti vasarinių avižų fotosintetinius, biometrinius ir derliaus struktūros rodiklius bei grūdų derlingumą. Tyrimo metodai: Chlorofilo koncentracija avižų vėliaviniuose lapuose nustatyta su mobiliu matuokliu „MC–100“. Pasėlio tankumas įvertintas prieš derliaus nuėmimą, skaičiuojant produktyvius stiebus ilginiame metre iš abiejų pusių kiekviename laukelyje keturiose vietose. Avižų piktžolėtumas nustatytas prieš derliaus nuėmimą, visuose laukeliuose atsitiktine tvarka pasirinktuose 4-iuose, 0,25 m² apskaitos ploteliuose. Piktžolių skaičius perskaičiuotas vnt. m-2, o piktžolių sausųjų medžiagų masė g m-2. Avižų grūdų derlingumas apskaičiuotas standartinio 14 % drėgnio ir visiškai švariu grūdų kiekiu t ha-1. Tyrimo rezultatai: Skirtingos botaninės sudėties tarpinių pasėlių mišinių antžeminės dalies biomasė kito nuo 2,33 iki 2,62 t ha-1. Avižas auginant po įvairių tarpinių pasėlių mišinių piktžolių skaičius esmingai nesiskyrė, o piktžolių masė nustatyta esmingai nuo 2,6 iki 4,4 karto mažesnė. Tarpinių pasėlių mišiniai esmingai nuo 1,7 iki 2,1 karto didino chlorofilo koncentraciją avižų lapuose. Tarpinių pasėlių mišiniai nedarė esminės įtakos avižų aukščiui, šluotelės grūdų masei ir 1000 grūdų masei. Posėlinis tarpinių pasėlių mišinys TGS D STRUKT 1 esmingai 34,6 % didino avižų antžeminės dalies biomasę. Avižų masę (23,6 ir 32,9 %), grūdų skaičių šluotelėje (24,4 ir 32,4 %) ir grūdų derlingumą (54,3 ir 56,3 %) esmingai didino įsėlinis ir posėlis TGS D STRUKT 1 tarpinių pasėlių mišiniai.

Lauko eksperimentas buvo atliktas 2022 ir 2023 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje, sėjomainų kolekcijoje, žieminių rugių monopasėlyje. Tyrimo objektas: sėjamojo rugio (Secale cereale L.) žieminės formos monopasėlis. Tyrimo tikslas: išnagrinėti ir nustatyti tręšimo bei purškimo herbicidais daromą įtaką žieminių rugių monopasėlio piktžolėtumui ir produktyvumui. Uždaviniai: 1. Nustatyti piktžolių rūšinę sudėtį, piktžolių skaičių ir sausųjų medžiagų masę žieminių rugių monopasėlyje; 2. Įvertinti žieminių rugių fotosintetinius rodiklius (asimiliacinį lapų plotą ir chlorofilo koncentraciją lapuose); 3. Nustatyti žieminių rugių biometrinius, derliaus struktūros rodiklius ir grūdų derlingumą. Tyrimo metodai: žieminių rugių lapų asimiliacinis plotas buvo išmatuotas su WinDias 3 matuokliu. Chlorofilo koncentracija žieminių rugių vėliaviniuose lapuose nustatyta su mobiliu matuokliu „MC–100“. Pasėlio tankumas įvertintas prieš derliaus nuėmimą, skaičiuojant produktyvius stiebus išilginiame metre iš abiejų pusių kiekviename laukelyje keturiose vietose. Žieminių rugių monopasėlio piktžolėtumas buvo vertinamas pieninės brandos metu, visuose laukeliuose atsitiktine tvarka pasirinktuose 10-tyje, 0,06 m² apskaitos ploteliuose. Piktžolių skaičius perskaičiuotas vnt. m-2, o piktžolių sausųjų medžiagų masė g m-2. Rugių grūdų derlingumas apskaičiuotas standartinio 14 % drėgnio ir visiškai švariu grūdų kiekiu t ha-1. Tyrimo rezultatai: purškimas herbicidais ir tręšimas mineralinėmis trąšomis neturėjo esminės įtakos žieminių rugių monopasėlio piktžolių skaičiui ir sausųjų medžiagų masei. Purškimas herbicidais ir tręšimas mineralinėmis trąšomis esmingai nuo 11,9 iki 23,4 % padidino rugių asimiliacinį lapų plotą. Chlorofilo koncentracija lapuose esmingai nesiskyrė. Tręšimas mineralinėmis trąšomis ir purškimas herbicidais turėjo esminės įtakos rugių antžeminės dalies biomasei, pasėlio tankumui, stiebų masei, varpos ilgiui, varpos grūdų skaičiui ir grūdų derlingumui. Stiebų aukščiui, varpos grūdų masei ir 1000 grūdų masei esminės įtakos nedarė.

Lauko eksperimentas buvo vykdomas 2022–2023 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol). Tyrimo objektas: Vasarinės formos paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) agrocenozė. Tyrimo tikslas: Nustatyti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką dirvožemio savybėms vasarinių kviečių agrocenozėje ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimo uždaviniai: įvertinti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką: 1. Dirvožemio agrofizikinėms savybėms; 2. Dirvožemio biologinėms savybėms; 3. Dirvožemio organinės medžiagos kiekiui. Darbo metodai: Šlyties pasipriešinimas nustatytas lauko kietmačiu „Geonor 72410“. Dirvožemio struktūra nustatyta Retsch sijojimo aparatu. Dirvožemio fermento ureazės aktyvumas nustatytas pagal Hofmann ir Schmidt metodus, sacharazės – pagal Hofmann ir Seegerer metodus, modifikuotus A. I. Čiunderovos po kviečių derliaus nuėmimo. Dirvožemio CO2 emisija (μmol m-2 s-1) nustatyta nešiojamu analizatoriumi Li-Cor 6400-09 prieš vasarinių kviečių derliaus nuėmimą. Organinės medžiagos biomasė nustatyta mažųjų monolitų (0,001m3) metodu. Tyrimo rezultatai: Mažiausias dirvožemio šlyties pasipriešinimas ir didžiausias makroagregatų kiekis nustatytas žaliajai trąšai giliai užarus žieminius vikius. Tarpiniai pasėliai ir jų įterpimo būdai nedarė esminės įtakos dirvožemio fermento sacharazės aktyvumui. Žaliajai trąšai giliai ir sekliai įterpus žieminius vikius ir rugius bei sekliai įterpus purpurinius dobilus, dirvožemio fermento ureazės aktyvumas nustatytas esmingai nuo 45,5 iki 90,0 % didesnis negu laukeliuose be tarpinio pasėlio. Ureazės aktyvumas priklausė nuo organinės medžiagos kiekio dirvožemyje (r=0,52, P<0,05). Didžiausias sliekų skaičius nustatytas žaliajai trąšai giliai užarus purpurinius dobilus. Žaliajai trąšai giliai įterpus purpurinius dobilus ir sekliai įterpus žieminius vikius sliekų biomasė nustatyta esmingai 2,6 ir 2,8 karto didesnė negu sekliai įterpus daugiametes svidres. Žaliajai trąšai sekliai įterpus purpurinius dobilus, žieminius vikius ir rugius nustatyta CO2 emisijos iš dirvožemio mažėjimo tendencija. Didžiausias bendras organinės medžiagos kiekis nustatytas pavasarį žaliajai trąšai sekliai įterpus žieminius vikius.

Lauko eksperimentas buvo vykdomas 2022–2023 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje. Eksperimento lauko dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol). Tyrimo objektas: paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) vasarinės formos agrocenozė. Tyrimo tikslas: Nustatyti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką vasarinių kviečių agrofitocenozei ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką: piktžolių rūšinei sudėčiai, skaičiui ir masei vasarinių kviečių pasėlyje; vasarinių kviečių fotosintetiniams rodikliams; vasarinių kviečių produktyvumui. Tyrimo metodai: Vasarinių kviečių pasėlio piktžolėtumas nustatytas jų pieninės brandos metu. Lapų asimiliacinis plotas matuotas matuokliu WinDias 3. Chlorofilo koncentracija kviečių vėliaviniuose lapuose nustatyta su mobiliu matuokliu „MC–100“. Kviečių grūdų derlingumas apskaičiuotas standartinio 14 % drėgnio ir absoliučiai švariu grūdų kiekiu. Tyrimo rezultatai: Tarpiniai pasėliai ir jų įterpimo būdai neturėjo esminės įtakos piktžolių skaičiui ir sausųjų medžiagų masei. Esmingai didžiausias kviečių asimiliacinis lapų plotas nustatytas pavasarį žaliajai trąšai giliai užarus purpurinius dobilus ir žieminius vikius, o chlorofilo koncentracija lapuose – giliai užarus purpurinius dobilus. Didžiausias vasarinių kviečių pasėlio tankumas susiformavo po sekliai įterptų žieminių vikių. Esmingai didžiausia kviečių stiebų masė nustatyta giliai užarus žieminius vikius. Daugiamečių svidrių ir žieminių rugių seklus įterpimas esmingai mažino kviečių stiebų aukštį. Grūdų skaičius varpoje ir varpos grūdų masė esmingai mažėjo sekliai įterpus svidres. Giliai artuose laukeliuose, palyginti su sekliai dirbtais, kviečių 1000 grūdų masė nustatyta esmingai didesnė. Esmingai didžiausias kviečių grūdų derlingumas susiformavo po pavasarį giliai užartų žieminių vikių. Giliai artuose laukeliuose, palyginti su sekliai dirbtais, grūdų derlingumas nustatytas esmingai nuo 24,9 iki 52,8 % didesnis.

Lauko eksperimentai atlikti 2023 m. Alvydo Samaičio ūkyje (Joniškio r., Lazdyniškiai) įprastinės žemdirbystės sąlygomis (I eksperimentas) ir Mindaugo Kubiliaus ūkyje (Panevėžio r., Raguva) ekologinės žemdirbystės sąlygomis (II eksperimentas). Ūkininkų ūkiuose vyrauja išplautžemių (Luvisols) ir rudžemių (Cambisols) grupių dirvožemiai. Tyrimo objektas: Skirtingi tarpinių pasėlių mišiniai. Tyrimo tikslas: Nustatyti skirtingų tarpinių pasėlių mišinių produktyvumą ir įvertinti jų įtaką dirvožemio savybėms įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti tarpinių pasėlių mišinių antžeminės dalies biomasę; 2. Įvertinti piktžolių rūšinę sudėtį, skaičių ir biomasę skirtinguose tarpinių pasėlių mišiniuose; 3. Nustatyti tarpinių pasėlių mišinių įtaką dirvožemio agrofizikinėms (dirvožemio šlyties pasipriešinimui, struktūrai) ir biologinėms savybės (fermentų sacharazės ir ureazės aktyvumui).

Aktualumas. Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra pripažįstama kaip darnaus žemės ūkio išraiška (Mie ir kt., 2017). Ji yra svarbi šių dienų pasaulyje dėl išskirtinės galimybės nekenkiant aplinkai spręsti žemės ūkio produktų konkurencingumo, kaimo vietovėse gyvenančių žmonių užimtumo ir aplinkos taršos dėl intensyvios žemės ūkio gamybos problemas (Gomiero ir kt., 2011). Norėdama išsaugoti ir tvariai naudoti gamtos išteklius 2020 m. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti Europos žaliojo kurso strategiją. Vienoje iš žaliojo kurso programų – „Nuo lauko iki stalo“ – numato iki 2030 m. sumažinti 50 % naudojamų pesticidų kiekį, 20 % trąšų kiekį ir bent 25 % žemės ūkio paskirties žemėse taikyti agroekologinę praktiką, ekologinio ūkininkavimo principus (Europos komisija, 2020). Lietuvoje 2022 m. sertifikuoti 2685 ekologiniai ūkiai, užimantys apie 276 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2022 m. veiklos ataskaita). Rapsai yra svarbūs aliejiniai augalai Europoje. Tačiau juos auginant ekologinio ūkininkavimo sąlygomis susiduriama su daug sunkumų: veislių parinkimas, vieta sėjomainoje, augalų mityba, vandens trūkumas ir piktžolių, ligų bei kenkėjų problema (Charles ir kt., 2020). Ekologiškai auginamų aliejinių augalų plotai pasaulyje, 2020 m. duomenimis, užėmė apie 1,795 mln. ha (The World of Organic Farming, 2022). VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, Lietuvoje 2022 m. ekologinės gamybos ūkiuose buvo auginama 6111,18 ha rapsų, iš jų 829,66 ha vasarinių ir 5281,52 ha žieminių. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis, nesant galimybės naudoti sintetinių pesticidų, svarbų vaidmenį turėtų atlikti biologiniai preparatai (Hu ir kt., 2015). Skirtingų botaninių šeimų įsėliniai tarpiniai pasėliai rapsų tarpueiliuose padėtų spręsti pasėlio piktžolėtumo, ligų ir kenkėjų plitimo mažinimo bei dirvožemio ir augalų derlingumo didinimo problemas (Salonen, Ketoja, 2020).

Lauko eksperimentas buvo vykdomas 2021 ir 2022 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol). Tyrimo objektas: Vasarinės formos paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) agrocenozė. Tyrimo tikslas: Nustatyti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką dirvožemio savybėms ir augalų derlingumui vasarinių kviečių agrocenozėje ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką: 1. Dirvožemio agrofizikinėms savybėms; 2. Dirvožemio biologinėms savybėms; 3. Organinės medžiagos kiekiui dirvožemyje; 4. Vasarinių kviečių grūdų derlingumui. Tyrimo metodai: Šlyties pasipriešinimas nustatytas lauko kietmačiu „Geonor 72410“. Dirvožemio struktūra nustatyta Retsch sijojimo aparatu. Dirvožemio fermento ureazės aktyvumas nustatytas pagal Hofmann ir Schmidt metodus, sacharazės – pagal Hofmann ir Seegerer metodus, modifikuotus A. I. Čiunderovos. Dirvožemio CO2 emisija nustatyta nešiojamu analizatoriumi Li-Cor 6400-09. Organinės medžiagos kiekis nustatytas mažųjų monolitų (0,001m3) metodu. Tyrimo rezultatai: Mažiausias dirvožemio šlyties pasipriešinimas nustatytas pavasarį žaliajai trąšai giliai užarus purpurinius dobilus. Didžiausias makroagregatų kiekis nustatytas sekliai įterpus daugiametes svidres. Didžiausias sliekų skaičius rastas žaliajai trąšai giliai užarus žieminius rugius, o didžiausia sliekų biomasė – giliai užarus purpurinius dobilus. Esmingai nuo 2,0 iki 2,7 karto didžiausias fermento ureazės aktyvumas nustatytas sekliai įterpus žieminius rugius. Sekliai įterpus daugiametes svidres sacharazės aktyvumas nustatytas esmingai nuo 32,0 iki 83,8 % didžiausias. Fermentų ureazės ir sacharazės aktyvumas priklausė nuo dirvožemyje esančio organinės medžiagos kiekio (r = 0,72 ir r = 0,74, P < 0,05). Vasarinių kviečių bamblėjimo tarpsniu esmingai nuo 1,7 iki 3,0 kartų mažiausia CO2 emisija iš dirvožemio nustatyta giliai įterpus daugiametes svidres. Prieš kviečių derliaus nuėmimą mažiausia CO2 emisija iš dirvožemio nustatyta seklai dirbtuose laukeliuose be tarpinio pasėlio. Giliai ir sekliai įterpus daugiametes svidres bei sekliai įterpus purpurinius dobilus organinės medžiagos kiekis dirvožemyje nustatytas didžiausias. Esmingai didžiausias vasarinių kviečių grūdų derlingumas nustatytas giliai įterpus žieminius vikius.

Lauko eksperimentas buvo vykdomas 2021 ir 2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Calc(ar)i-Hypostagnic Luvisol). Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti skirtingų botaninių šeimų įsėlinių tarpinių pasėlių kartu naudojant biopesticidus įtaką piktžolių plitimui ir vasarinių rapsų produktyvumui ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Eksperimento variantai: A veiksnys: biopesticidai: 1) nenaudoti; 2) naudoti. B veiksnys: įsėliniai žieminiai tarpiniai pasėliai: 1) be tarpinio pasėlio, 2) purpuriniai (inkarnatiniai) dobilai (10 kg ha-1), 3) žieminiai (ruginiai) vikiai (50 kg ha-1), 4) daugiametės svidrės (10 kg ha-1), 5) žieminiai rugiai (50 kg ha-1). Eksperimento metu nustatyta, kad įsėliniai augalai ir biopesticidų naudojimas neturėjo esminės įtakos piktžolių skaičiui ir piktžolių sausųjų medžiagų masei vasarinių rapsų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą. Pavasario vegetacijos laikotarpiu esmingai mažiausias piktžolių skaičius nustatytas biopesticidais purkštame daugiamečių svidrių tarpiniame pasėlyje. Daugiamečių svidrių ir žieminių rugių tarpiniuose pasėliuose su biopesticidais piktžolių sausųjų medžiagų masė nustatyta esmingai nuo 1,6 iki 3,6 karto mažesnė, palyginti su kitais laukeliais. Vasarinių rapsų sėklų derlingumas biopesticidais nepurkštuose bei purkštuose laukeliuose su žieminių vikių bei daugiamečių svidrių įsėliais nustatytas esmingai nuo 1,5 iki 2,5 karto mažesnis, palyginti su laukeliais be tarpinio pasėlio ar su purpurinių dobilų bei žieminių rugių įsėliais.

Lauko eksperimentas atliktas 2021 ir 2022 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol). Tyrimo objektas: paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) vasarinės formos agrofitocenozė. Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką vasarinių kviečių agrofitocenozei ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką: 1. Piktžolių plitimui vasarinių kviečių pasėlyje; 2. Vasarinių kviečių fotosintetiniams rodikliams; 3. Vasarinių kviečių pasėlio tankumui; Vasarinių kviečių biometriniams ir derliaus struktūros rodikliams, grūdų derlingumui. Tyrimo metodai: Vasarinių kviečių pasėlio piktžolėtumas nustatytas jų pieninės brandos metu. Lapų asimiliacinis plotas matuotas matuokliu WinDias 3. Chlorofilo indeksas kviečių vėliaviniuose lapuose nustatytas su mobiliu matuokliu „CCM – 200 plus“. Kviečių pasėlio tankumas įvertintas prieš derliaus nuėmimą. Kviečių grūdų derlingumas apskaičiuotas standartinio 14 % drėgnio ir absoliučiai švariu grūdų kiekiu. Tyrimo rezultatai: Atlikus tyrimą nustatyta, kad mažiausias piktžolių skaičius kviečių pasėlyje buvo pavasarį žaliajai trąšai giliai įterpus žieminius vikius, tačiau mažiausia piktžolių sausųjų medžiagų masė buvo giliai užarus purpurinius dobilus. Vasarinių kviečių, augintų po pavasarį žaliajai trąšai giliai bei sekliai įterptų žieminių vikių, asimiliacinis lapų plotas nustatytas esmingai nuo 33,3 iki 49,3 % didžiausias. Esmingai nuo 35,1 iki 81,4 % didžiausias chlorofilo indeksas kviečių lapuose nustatytas juos auginant po giliai ir sekliai įterptų purpurinių dobilų ir žieminių vikių. Pavasarį žaliajai trąšai giliai įterpus žieminius vikius kviečių grūdų skaičius varpoje susiformavo didžiausias. Žieminiai tarpiniai pasėliai ir jų įterpimo būdai nedarė esminės įtakos kviečių 1000 grūdų masei. Daugiausiai produktyvių stiebų suformavo vasariniai kviečiai, augę po pavasarį žaliajai trąšai giliai įterptų žieminių vikių, ko pasėkoje nustatytas ir didžiausias kviečių grūdų derlingumas. Kviečių grūdų derlingumas priklausė nuo asimiliacinio lapų ploto (r=0,65, P < 0,05), chlorofilo indekso lapuose (r=0,86, P < 0,01) ir pasėlio tankumo (r=0,67, P < 0,05). Reikšminiai žodžiai: vasariniai kviečiai, įsėliniai žieminiai tarpiniai pasėliai, įterpimo būdai, ekologinė žemdirbystė.

Mažiausias dirvožemio šlyties pasipriešinimas nustatytas biopesticidais purkštame žieminių vikių tarpiniame pasėlyje. Panaudojus biopesticidus rapsų laukeliuose nustatyta makroagregatų kiekio didėjimo tendencija. Esmingai didžiausias sliekų skaičius nustatytas auginant purpurinių dobilų tarpinį pasėlį, o didžiausia sliekų biomasė – daugiamečių svidrių tarpinį pasėlį ir nenaudojant biopesticidų. Purškimas biopesticidais esmingai mažino sliekų skaičių ir biomasę dirvožemyje. Esmingai didžiausias fermento ureazės aktyvumas nustatytas rapsų laukeliuose su žieminių vikių įsėliu nenaudojant biopesticidų. Esmingai mažiausias piktžolių skaičius ir sausųjų medžiagų masė nustatyta biopesticidais purkštuose rapsų laukeliuose su daugiamečių svidrių įsėliu. Didžiausias rapsų asimiliacinis lapų plotas ir chlorofilo indeksas lapuosenustatytas panaudojus biopesticidus laukeliuose su žieminių rugių įsėliu. Panaudojus biopesticidus laukeliuose be tarpinio pasėlio nustatytas esmingai 17,9 iki 37,1 % didesnis vasarinių rapsų pasėlio tankumas ir nuo 7,4 iki 83,6 % sėklų derlingumas. Rapsų sėklų derlingumas priklausė nuo pasėlio tankumo (r=0,89, P< 0,01).