Dėdelė, Audrius
Item type:ETD, [Assessment of wind damage risk in Lithuanian forests using GIS technologies]bachelor thesis[2026][N012]Rekštytė, GretaŠio tyrimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti vėjo sukeliamos žalos rizikos Lietuvos teritorijoje, pasitelkiant GIS technologijas. Tyrimui iškelti tokie uždaviniai: 1. Sudaryti maksimalaus vėjo greičio ir vėjo gūsių erdvinius žemėlapius, remiantis Lietuvos meteorologinių stočių duomenimis. 2. Įvertinti potencialią vėjo žalos riziką Lietuvos miškams pagal dominuojančius medžių tipus. 3. Nustatyti potencialiai vėjo poveikio veikiamus miškų plotus Lietuvos apskrityse, taikant vėjo žalos rizikos modeliavimą. 4. Palyginti vėjo greičio reikšmes su paviršiaus ir miškų erdviniais rodikliais, įvertinant jų tarpusavio ryšius. Metodai: Tyrimui panaudoti 2013–2025 m. vėjo greičio ir gūsių duomenys iš 25 meteorologinių stočių, taip pat detalios raiškos miško tipų (spygliuočių ir lapuočių) rastriniai duomenys. Erdvinė analizė atlikta taikant ArcGIS Pro programą, naudojant IDW interpoliaciją ir daugiakriterinį vertinimą. Panaudojant „Band collection statistics“ išgauti ir koreliacijos koeficientai tarp sluoksnių, nustatant kokie veiksniai turi ryšius tarpusavyje. Rezultatai: Rezultatai rodo aiškų vėjo stiprumo gradientą iš rytų į vakarus, didžiausias reikšmes fiksuojant Klaipėdos apskrityje. Apie 39,4 proc. Lietuvos medynų patiria bent minimalų vėjo sukeltą stresą. Didžiausia rizika nustatyta spygliuočių miškams, ypač pajūrio zonoje, kur vėjo greitis viršija 15 m/s, o gūsiai – 25 m/s. Lapuočių miškai pasižymi didesniu atsparumu, o padidinta rizika jiems būdinga tik ribotose pajūrio teritorijose. Išgauta koreliacija taipogi parodo, kad gauti vėjo greičio rezultatai yra pakankamai tinkami rezultatų analizei, lyginant su detaliomis simuliacijomis. Duomenys mums parodo, kad reljefas, šlaitai ir miškų tankumas turi įtakos vėjo greičiui. Apibendrinant, gauti rezultatai leidžia identifikuoti didžiausios rizikos zonas ir gali būti naudojami miškų valdymo, planavimo bei prevencinių priemonių formavimui, siekiant mažinti klimato kaitos sukeltą žalą.
17 5 Item type:ETD, [Analysis of land use change in Trakai district municipality during the 1990–2018 period]master thesis[2026][N012]Matuizo, DanielPer pastaruosius 36 metus Lietuvos Respublikos teritorija patyrė žymius jos administravimo, žemėnaudos, aplinkosaugos taikymo ir klimato pokyčius dėl pasikeitusio valstybės ekonomikos modelio, klimato kaitos, naujų technologijų taikymo ir plėtojimo pirminiame ir antriniame ekonomikos sektoriuose bei naujų standartų laikymosi įstojus į Europos Sąjungą. Šie faktoriai, taip pat atsižvelgiant į pasekmės aplinkai dėl prieš tai aktyviai plėtotos sunkiosios pramonės ir kolūkių sistemos neatsižvelgiant į neigiamas pasekmės aplinkai, per trumpą laikotarpį žymiai pakeitė Lietuvos teritorijos agrikultūrinį našumą, vietinių ekosistemų stabilumą ir jos tolimesnes perspektyvas. Šie faktoriai iškelią poreikį dokumentuoti ir analizuoti juos norint sukurti efektyvią strategiją tolimesniam valstybės regionų plėtojimui. Šiame darbe yra nagrinėjama Trakų rajono savivaldybės žemėnaudos kaita ir jos pasekmės dėl jos svarbios vaidmens Lietuvos gamtinio turizmo sektoriuje, žymaus žemėnaudos pokyčio atgavus Lietuvos nepriklausomybę ir natūralių ekosistemų gausumo.
9 4 Item type:ETD, [Dynamics of black carbon concentration in an enclosed automotive service facility during internal combustion engine operation]master thesis[2026][N012]Kačinskas, NojusAutotransporto sektorius yra vienas reikšmingiausių oro taršos šaltinių šiuolaikinėse urbanizuotose teritorijose. o kietosios dalelės, tarp jų ir juodoji anglis, susidarančios transporto priemonių eksploatacijos metu, kelia riziką žmogaus sveikatai. Ši problema ypač aktuali uždarose arba ribotai vėdinamose darbo patalpose, kuriose autotransporto sektoriaus darbuotojai gali patirti padidintą kietųjų dalelių ekspoziciją. Nepaisant to, tokių darbo aplinkų oro tarša ir darbuotojų patiriama profesinė ekspozicija vis dar nėra pakankamai ištirta. Šiame darbe nagrinėjama autotransporto išmetamųjų kietųjų dalelių problema uždarose patalpose. Iškeliamas ir sprendžiamas probleminis klausimas siejamas su empirinių duomenų trūkumu apie kietųjų dalelių koncentracijas realiomis darbo sąlygomis, taip pat ir galimą jų poveikį darbuotojų sveikatai. Šiame darbe iškeliamas probleminis klausimas: Koks yra kietųjų dalelių kiekis autotransporto darbo patalpose ir ar jis gali kelti riziką darbuotojų sveikatai? Šiai problemai spręsti yra pateikiamas darbo tikslas – Nustatyti trumpalaikę ekvivalentinės juodosios anglies koncentracijos dinamiką uždaroje autoserviso patalpoje veikiant benzininių ir dyzelinių transporto priemonių vidaus degimo varikliams. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė, eksperimentiniai matavimai ir rezultatų analizė. Apžvelgta literatūrinė medžiaga leido įvertinti autotransporto sukeltos oro taršos ypatumus, kietųjų dalelių savybes, bei jų poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimai buvo atlikti uždarose autotransporto darbo patalpose, matuojant išmetamųjų dalelių užterštumą. Matavimams buvo naudojamas specializuotas kietųjų dalelių matavimo prietaisas. Gauti analizuojami duomenys buvo apdorojami taikant matematines žinias, statistinius duomenis ir duomenų analizę. Remiantis gautais duomenimis pateikiamos išvados ir rekomendacijos apie kietųjų dalelių užterštumą uždarose patalpose ir galimos šios taršos pasekmės darbuotojų sveikatai.
13 Item type:ETD, [Analysis of wildlife–vehicle collision risk zones on Lithuanian national roads]master thesis[2026][N012]Zokaitė, JustinaTransporto priemonių susidūrimai su gyvūnais (toliau – TPGS) yra viena aktualiausių biologinės įvairovės ir eismo saugumo problemų kelių infrastruktūroje. TPGS sukelia neigiamas pasekmes tiek laukinei gyvūnijai, tiek žmonių saugumui, todėl svarbu identifikuoti pavojingiausias kelių atkarpas ir nustatyti veiksnius, lemiančius didesnę susidūrimų riziką. Darbo tikslas – įvertinti TPGS erdvinį pasiskirstymą ir identifikuoti didesnės įvykių koncentracijos zonas Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose. Atskirai nagrinėti susidūrimai su briedžiais (A. alces), kadangi ši rūšis dėl didelės kūno masės kelia didesnę grėsmę eismo saugumui. Tyrime taikyti kiekybiniai metodai – aprašomoji statistika ir erdvinė analizė naudojant „Microsoft Excel“ ir „ArcGIS Pro“ programinę įrangą. TPGS erdvinio pasiskirstymo analizei taikyti „Average Nearest Neighbor“, „Fishnet“ ir „Hot Spot Analysis“ (Getis–Ord Gi*) metodai. Analizuoti 2024 m. gegužės–2026 m. gegužės laikotarpio TPGS duomenys Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose. Rizikos zonos analizuotos pagal sezoniškumą, paros metą ir įdiegtas laukinių gyvūnų apsaugos priemones. Pavojingiausi kelio ruožai analizuoti pagal kelio kategoriją, eismo intensyvumą, įdiegtas laukinių gyvūnų apsaugos priemones ir aplinkinį gamtinį karkasą. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai TPGS Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose registruota gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais, o paros atžvilgiu – nakties metu. Dažniausiai registruoti susidūrimai buvo su stirnomis (C. capreolus). Pavojingiausi kelių ruožai dažniausiai buvo susiję su migracijos koridoriais ir geoekologinėmis takoskyromis. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad net ir kelių ruožuose su įdiegtomis apsaugos priemonėmis TPGS problema išlieka aktuali. Lyginant tyrimo metu identifikuotus pavojingiausius kelių ruožus su AB „Via Lietuva“ sudarytomis prioritetinėmis eilėmis nustatyta, kad dalis tyrime išskirtų pavojingų kelio atkarpų sutapo su prioritetinėse eilėse esančiais ruožais. Tyrimo rezultatai parodė, kad erdvinės analizės metodai gali būti taikomi papildomam TPGS rizikingų teritorijų identifikavimui bei prisidėti prie efektyvesnio laukinių gyvūnų apsaugos priemonių planavimo Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose.
10 Item type:ETD, [Assessment of road traffic noise in the city of Telšiai]master thesis[2026][N012]Budginė, NeringaMiesto aplinkoje transporto triukšmas yra svarbus gyvenamosios aplinkos kokybės veiksnys, galintis trikdyti poilsį, mažinti akustinį komfortą ir neigiamai veikti kasdienę gyventojų veiklą. Darbe vertintas autotransporto triukšmo pasiskirstymas Telšių mieste ir L6e kategorijos transporto priemonių tyrimas, atliktas su trimis transporto priemonėmis tuščiosios eigos sąlygomis, parodė, kad artimojoje aplinkoje jos gali formuoti lokaliai reikšmingą akustinį foną. Autotransporto triukšmo tyrimas atliktas Telšių mieste, 25 matavimo taškuose, skirtingose funkcinėse zonose. Matavimai atlikti keturiomis datomis – 2025-09-09, 2025-09-21, 2025-12-09 ir 2025-12-14, dienos, vakaro ir nakties laikotarpiais. Vertinti LAeq,T ir LAFmax rodikliai, rezultatai lyginti su tyrimo metu galiojusia HN 33:2011. Iš viso gauta 300 triukšmo matavimo įrašų. Papildomai apskaičiuotas Ldvn rodiklis, analizuoti transporto srautai, taikytas porinių imčių t testas ir trijų veiksnių pakartotinių matavimų ANOVA. Rezultatai parodė, kad autotransporto triukšmo viršijimai Telšių mieste buvo lokalūs. LAeq,T ribinės vertės viršytos 14 atvejų, LAFmax – 8 atvejais. Daugiausia neatitikčių nustatyta mišrios paskirties teritorijose, ypač 19 ir 25 matavimo vietose, kur LAeq,T siekė iki 68,6 dB(A), o LAFmax – iki 91,6 dB(A). Rudens LAeq,T reikšmės buvo statistiškai reikšmingai didesnės negu žiemos. Ldvn rudens sezonu siekė 60,99 dB(A), žiemos sezonu – 59,46 dB(A). Transporto srautų analizė parodė, kad didžiausias vidutinis eismo intensyvumas nustatytas dieną – 351,1 aut./val., vakare jis sumažėjo iki 235,6 aut./val., naktį – iki 100,1 aut./val. Sraute dominavo lengvieji automobiliai. L6e kategorijos transporto priemonių triukšmas labiausiai priklausė nuo atstumo: 0–1 m atstumu vidutinės LAeq,T reikšmės siekė apie 66–71 dB(A), o 32 m atstumu sumažėjo iki 55–58 dB(A). Salone nustatyti 67,3–68,1 dB(A) lygiai rodo, kad šios transporto priemonės gali būti lokaliai reikšmingas triukšmo šaltinis.
68 Item type:ETD, [Assessment of particulate matter concentration on gravel-surfaced roads]bachelor thesis[2025][N012]Vilkaitis, JonasOro tarša yra viena didžiausių šiuolaikinių aplinkosaugos problemų. Ypatingai didelį susirūpinimą kelia oro tarša kietosiomis dalelėmis (KD2.5, KD10). Prasta oro kokybė, susijusi su dideliu kietųjų dalelių kiekiu, yra vienas iš penkių didžiausių pavojų sveikatai visame pasaulyje, kartu su aukštu kraujospūdžiu, rūkymu, diabetu ir nutukimu. Smulkiosios kietosios dalelės (KD2.5) yra tokios lengvos ir judrios ore, kad gali prasiskverbti ne tik giliai į žmogaus plaučius, bet ir į žmogaus kraują. Kietųjų dalelių poveikis žmonėms yra susijęs su kancerogeniškumu, vystymosi sutrikimais, poveikiu nervų sistemai, kvėpavimo takų sutrikimo simptomais, širdies ir kraujagyslių ligomis, susilpnėjusia plaučių funkcija ir priešlaikiniu mirtingumu. Vienas iš mažiau pastebimų, tačiau reikšmingų kietųjų dalelių šaltinių yra keliai su žvyro danga. Keliai su žvyro danga yra svarbūs žemės ūkio, turizmo ir miškininkystės srityse bei sujungiant kaimo ir miesto vietoves. Kasmet Lietuvoje nuo žvyrkelių paviršiau apie „nudulka“ apie 2 cm paviršinio sluoksnio. Kietosios dalelės neigiamai veikia aplink žvyrkelius gyvenančių žmonių sveikatą, teršia dirbamus laukus ir miškus bei neigiamai veikia visą gyvąją aplinką. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti eismo srauto sukeliamą KD2.5 koncentraciją kelyje su žvyro danga. Tyrimui buvo pasirinkta kelias nr. 5154, esantis Vilkaviškio rajone. Šalia kelio su žvyro danga buvo pastatytas stovas su kietųjų dalelių koncentracijos matuokliu MicroDust Pro. Naudojantis filtru, buvo matuojama KD2.5 koncentracija. Matavimai buvo atlikti 1, 5, 15 ir 50 metrų atstumais nuo žvyrkelio. Matavimai, kiekvienu atstumu nuo kelio atlikti lengvajam automobiliui pravažiuojant pro matavimo vietą 45, 60 ir 75 km/h greičiu. Atliekant tyrimą buvo bandoma išsiaiškinti, ar yra priklausomybė tarp KD2.5 koncentracijos dydžio ir automobilio greičio bei atstumo iki kelio. Keliuose su žvyro danga nuo automobilio greičio priklauso sukelta KD2.5 koncentracija. Didžiausias automobilio greitis (75 km/h) sukelia ilgesnį laiką užsilaikančias padidėjusias KD2.5 koncentracijas. Visuose keturiuose matavimų taškuose vidutinė KD2.5 koncentracija buvo mažiausia automobiliui važiuojant 45 km/h greičiu, o didžiausia automobiliui važiuojant 75 km/h greičiu. Vidutinės KD2.5 koncentracijos kaita priklausomai nuo atstumo iki žvyrkelio yra statistiškai reikšminga (p < 0,05), išskyrus 1 metro atstumo nuo kelio matavimo taške statiškai reikšmingų skirtumų neaptikta (p > 0,05). Tai galėjo nulemti tai, jog tokiame artimame atstume iki KD2.5 šaltinio gaunamų teršalų koncentracija yra vienodai aukšta, net ir kintant automobilio greičiui. Tolstant nuo KD2.5 šaltinio (kelio su žvyro danga), ties 5 ir 15 metrų matavimo taškais gaunama vidutinė koncentracija palaipsniui mažėja – vyksta atstumo įtakota KD2.5 sklaida.
32 Item type:ETD, [Development of wetland ecosystems in Lithuania from 2004 to 2024]master thesis[2025][N012]Orlovas, LukasŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojama pelkių ekosistemų raida Lietuvoje 2004–2024 m. laikotarpiu. Remiantis erdviniais duomenimis, palydovinių nuotraukų analizėmis bei CORINE žemės dangos pokyčių vertinimu, siekta suprasti, kaip ir kodėl keitėsi pelkių plotai skirtinguose šalies regionuose. Tyrimo tikslas – įsigilinti į Lietuvos pelkių ekosistemų pokyčius per dvidešimt metų laikotarpį, atskleidžiant svarbiausius jų nykimą ar atkūrimą lemiančius veiksnius bei įvertinti pelkių vaidmenį klimato kaitos švelninime ir biologinės įvairovės palaikyme. Darbe iškelti keturi pagrindiniai uždaviniai: nustatyti pelkių plotų pokyčių modelius, įvertinti žmogaus veiklos ir klimato kaitos poveikį, analizuoti regioninius skirtumus tarp savivaldybių ir apskričių, aptarti esamų apsaugos bei atkūrimo priemonių efektyvumą. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2004 m. iki 2024 m. kai kuriuose regionuose pelkių plotai reikšmingai sumažėjo, daugiausia dėl melioracijos, intensyvaus žemės naudojimo bei klimato kaitos poveikio – ypač dėl sausrų ir gruntinio vandens lygio kritimo. Kita vertus, kai kurios teritorijos rodo teigiamas atsigavimo tendencijas, kur buvo įgyvendinti ekologinio atkūrimo projektai. Svarbiausi naudoti duomenų šaltiniai buvo Copernicus CORINE žemės dangos rinkiniai, Lietuvos erdvinių duomenų rinkiniai iš www.geoportal.lt, Lietuvos Respublikos Žemės fondo, oficialios statistikos duomenys bei moksliniai straipsniai ir ataskaitos. Tyrimui naudotos palyginamosios analizės ir darbas su ArcGIS Pro programine įranga. Atliktas tyrimas patvirtina, kad pelkių išsaugojimas ir atkūrimas Lietuvoje turi didelę reikšmę ne tik aplinkosauginiu, bet ir socialiniu bei klimato politikos požiūriu, o jų būklė atspindi platesnius gamtinius ir antropogeninius procesus, vykstančius mūsų šalyje.
20 2 Item type:ETD, [Noise level measurement and modeling in the city of Birštonas]master thesis[2025][N012]Taučenskaitė, Tatjana JovitaTriukšmas apibrėžiamas kaip nepageidaujami ar dirginantys garsai, kurie šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje gali trikdyti kasdienę žmonių veiklą ir kelti grėsmę sveikatai. Atsižvelgiant į didėjantį triukšmo poveikį, vis daugiau dėmesio skiriama jo matavimui ir analizei, siekiant įvertinti galimą riziką ir numatyti triukšmo lygiui mažinti būdus iki leistinų normų. Pagrindinis šio darbo tikslas – išmatuoti ir įvertinti triukšmo lygį Birštono mieste ir sudaryti triukšmo sklaidos žemėlapį, kuriame būtų vizualiai pateikti triukšmo lygiai ir jų atitikimas normatyvams. Tyrimo metu Birštono miesto teritorijoje buvo pasirinkti 31 matavimo taškai. Lauko matavimai atlikti darbo dienomis nuo 10:00 iki 16:00 val., naudojant dvi mobiliąsias programėles: NIOSH ir Decibel X:dB garso lygio matuokliais. Matavimai buvo atlikti du kartus – 2024 m. Spalio ir 2025 m. Balandžio mėnesiais. Triukšmo sklaidos žemėlapis sudarytas naudojant GIS programą QGIS 3.34, o pagrindiniai duomenys analizuoti su Microsoft Excel 365 ir statistiniai duomenys buvo apdorojami su Anova. 2024 m. Spalio mėn. gauti rezultatai parodė, kad triukšmo lygis Birštono mieste svyravo nuo 41,6 iki 65,55 dBA, o bendras vidurkis buvo 52,77 dBA. Triukšmingiausia gatvė – Jaunimo g., kurioje fiksuotas vidutinis triukšmo lygis siekė 62,47 dBA. Pakartotinių matavimų, atliktų 2025 m. Balandžio mėn. su pasirinktomis programėlėmis ir Brüel & Kjær Type 2250 triukšmomačiu, triukšmo lygis svyravo nuo 43,2 iki 71,1 dBA, o bendras vidurkis siekė 52,18 dBA. Didžiausias triukšmo lygis užfiksuotas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Remiantis visais atliktais matavimais, galima teigti, kad Birštono mieste nėra nustatytas reikšmingas triukšmo normų viršijimas, tačiau stebėsenos poreikis išlieka aktualus.
19 Item type:ETD, [Analysis of Lithuanian peatland areas using geographic information systems]master thesis[2025][N012]Petrauskas, KasparasDarbo metu buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Sudaryti Lietuvos durpžemių erdvinių duomenų bazę. 2. Nustatyti ar ariamoji žemdirbystė prisideda prie durpžemių plotų mažėjimų. 3. Atlikti žemėnaudų grupių pasiskirstymo analizę durpžemių plotuose Lietuvos apskrityse. 4. Apskaičiuoti teorinį sulaikomą CO2 kiekį durpžemiuose. Metodai: Tyrimui, erdvinei analizei bei žemėlapių sudarymui buvo naudojamasi – ArcMap (10.8.2) programa. Erdvinių duomenų bazei sudaryti duomenys paimti iš Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC). Atlikus statistinę analizę, buvo apskaičiuotas durpžemių plotas Lietuvos apskrityse (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus). Analizuojant durpžemių pasiskirstymą žemėnaudos zonose Lietuvos apskrityse, buvo naudotas aprašomosios statistikos metodas, gauti duomenys buvo apdoroti MS Excel programa, sudarytos lentelės, grafikai ir žemėnaudų pasiskirstymo žemėlapis Lietuvos apskrityse.
10 1 Item type:ETD, [Fizinio aktyvumo ir aplinkos veiksnių poveikis visuomenės sveikatai: integruotas sveikatos rizikų vertinimas]doctoral thesis[2024][N012]Chebotarova, YevheniiaThis dissertation explores the associations between physical activity (PA), environmental factors, and public health outcomes in Kyiv, Ukraine, and compares these findings with European Union (EU) practices. Physical activity and environmental factors deeply impact public health, which is critical to economic stability and societal well-being. As the capital of Ukraine and a central figure in the nation’s path toward EU integration, Kyiv presents a distinct opportunity to explore the associations between these factors. Given the absence of comprehensive PA guidelines in Ukraine, this research is crucial for informing policy and improving public health, especially in Ukraine’s ongoing EU accession. The study identifies vulnerable groups in Kyiv based on health and lifestyle indicators, analyses the perception of environmental factors, and assesses PA levels across demographic groups. By examining best practices from the EU, this research provides recommendations for enhancing Ukraine’s national health policies, focusing on increasing PA and improving overall population well-being. The findings highlight the importance of accessible green spaces, quality recreational infrastructure, and tailored public health interventions, particularly in the post-war period.
16 6